Anot jos, dėl spartaus viruso plitimo „kyla rizika ekonomikos augimo perspektyvoms“.
ECB atidžiai stebės padėtį ir „prireikus imsis kylančiai rizikai proporcingų veiksmų“, pridūrė ECB vadovė.
Kiek anksčiau ECB pirmininkės pavaduotojas Luisas de Guindosas pareiškė, jog koronaviruso plitimas įnešė „naują neapibrėžtumo dėl euro zonos ir viso pasaulio ekonomikos augimo perspektyvų sluoksnį“.
Jis pažymėjo, jog koronaviruso protrūkis gali padaryti poveikį euro zonos ekonomikai, tad ECB „išlieka budrus ir toliau atidžiai stebi gaunamą informaciją“.
„ECB valdančioji taryba yra pasirengusi prireikus atitinkamai pakoreguoti savo priemones, kad užtikrintų nuoseklų infliacijos judėjimą link tikslinio lygio“, – pareiškė L. de Guindosas.
Apie pasirengimą reaguoti į grėsmę, kurią koronaviruso epidemija kelia pasaulio ekonomikai, prieš Ch. Lagarde pareiškė daugelis kitų pirmaujančių pasaulio centrinių bankų vadovų.
Pavyzdžiui, Federalinio rezervo sistemos (FRS) vadovas Jerome Powellas dar penktadienį pareiškė, kad JAV centrinis bankas „atidžiai stebi“ su COVID-19 susijusią padėtį ir yra pasirengęs prireikus imtis priemonių ir paremti šalies ekonomikos augimą.
O Japonijos centrinio banko vadovas Haruhiko Kuroda pirmadienį pažadėjo „suteikti pakankamą likvidumą ir užtikrinti stabilumą finansų rinkose vykdant atitinkamas rinkos operacijas ir turto pirkimą“.
Savo ruožtu Anglijos bankas pažadėjo „imtis visų būtinų priemonių ir užtikrinti finansinį ir pinigų politikos stabilumą“.
Tuo tarpu Australijos centrinis bankas jau antradienį sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordiškai žemo lygio ir patikino, jog, plintant koronavirusui, yra pasirengęs prireikus imtis tolesnių priemonių paremti ekonomiką.
Bazinė palūkanų norma buvo apkarpyta 25 baziniais punktais iki 0,5 procento.