„Tikimės, kad euro zonoje infliacija ir toliau mažės“, – sakoma Ch.Lagarde pareiškime, padarytame vykstant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimams Vašingtone, kuris buvo paskelbtas ECB svetainėje.
„Ši perspektyva tebėra apsupta didelio neapibrėžtumo, o rizikos yra susijusios ir su infliacijos didėjimu, ir mažėjimu“, – pridūrė ji.
Didesnis nei tikėtasi darbo užmokesčio padidėjimas gali išlaikyti aukštą infliacijos rodiklį, tuo metu „įtampa finansų rinkose“ arba greitai krintančios energijos kainos gali jį sulėtinti.
Kovo mėnesį vartotojų kainų augimas per 12 mėnesių euro zonoje siekė 6,9 procento.
Vasarį fiksuotas 8,5 proc. rodiklis.
Kovo mėnesio įvertis buvo žemiausias per metus ir gerokai nutolo nuo spalį fiksuotų 10,6 procento.
Į istorines aukštumas šovusi infliacija, kurią lėmė staigus energijos kainų padidėjimas, paskatino ECB rekordiniu tempu padidinti palūkanų normas, mėginant sutramdyti vartotojų kainų augimą.
Visgi pastarojo meto neramumai bankų sektoriuje sukėlė komplikacijų ir sustiprino raginimus lėtinti palūkanų normų kėlimą.
Naujausiose savo prognozėse ECB numato, kad 2023 metais infliacija vidutiniškai sieks 5,3 proc., vis dar gerokai viršydama 2 proc. tikslinį lygį.
Skaičiuojama, jog 2024 metais infliacija sumažės iki 2,9 proc., o 2025 metais – iki 2,1 procento.
