Anot jo, 2025 m. ir toliau matysime Lietuvos gyventojų perkamosios galios atsigavimą, kuris palaikys bendrą gyventojų optimizmą bei stipriai prisidės prie vidaus vartojimo tapimu pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu.
Pozityvūs augimo ženklai
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos mažmeninės prekybos rinka šiuo metu gyvena laipsniško augimo nuotaikomis. Pirmąjį 2024 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje išaugo 3,2 proc., prekyba maisto produktais padidėjo 3 proc., o ne maisto – išaugo 3,3 proc. Antro pusmečio pradžia taip pat buvo pozityvi: liepą bendra mažmeninės prekybos apyvarta per metus išaugo 5,7 proc., iš jų mažmeninės prekybos maisto produktais augimas siekė 5,1 proc., o ne maisto srityje fiksuotas 6,1 proc. metinis augimas.
Anot „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovo Dariaus Burdaičio, iš dalies, pozityvų antro pusmečio Lietuvos mažmeninės prekybos startą lėmė prasti praėjusių metų rodikliai, kai bendra mažmeninės prekybos apyvarta 2023 m. liepą nukrito 3,5 proc., o nuosmukis buvo fiksuojamas tiek maisto, tiek ir ne maisto segmente.
„Vis dėlto, didelės įtakos Lietuvos vartojimo atsigavimui turi struktūriniai veiksniai, o ypač – pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai bei Lietuvos vartotojų pasitikėjimo indekso komponentai. Lietuvos vartotojų optimizmas jau atsigavo po koronaviruso pandemijos, Rusijos karo Ukrainoje ir infliacijos sukelto šoko ir šių metų rugpjūtį sugrįžo į priešpandeminį lygį, o santykinai greitai atsigavusi gyventojų perkamoji galia atitinkamai paskatino vartotojus plačiau atverti pinigines bei didinti vartojimo apimtis“, – įžvalgomis dalijasi D.Burdaitis.
Dabartinio optimizmo efektas – kitų metų pradžioje
Dariaus Burdaičio teigimu, 2025 m. realu tikėtis tolesnio vidaus vartojimo, o kartu ir mažmeninės prekybos apyvartos augimo, kurio tempas gali siekti maždaug 4–5 proc. Taip pat labai realu, kad kitąmet būtent vidaus vartojimas bus pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
„Gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas liks aukšto lygio, o vidutinis darbo užmokestis kitąmet padidės 7 proc., kam įtakos turės tiek bendras ekonomikos augimas, tiek ir 12 proc. padidėsiantis minimalus darbo užmokestis. Tuo metu infliacija šalyje kitąmet sieks 2,7 proc. Dėl šių priežasčių kitąmet toliau matysime Lietuvos gyventojų perkamosios galios atsigavimą, o tai palaikys ir bendrą gyventojų optimizmą“, – prognozuoja „Citadele“ banko atstovas.
Anot jo, dabartiniai Lietuvos vartotojų optimizmo ir namų ūkių nuomonės apie finansų perspektyvą rodikliai geriausiai mažmeninės prekybos rodikliuose atsispindės Lietuvos mažmeninės po 7 mėnesių, tad panašu, jog 2025 m. pradžia Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai bus pozityvi.
Pasak D.Burdaičio, papildomas veiksnys, kuris 2025 m. palaikys Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartą, yra numatomas tolesnis bazinių palūkanų ir EURIBOR mažėjimas euro zonoje. Euro zonoje lėtėjant infliacijai ir stagnuojant ekonomikai bei vis labiau į recesiją grimztant Vokietijos ekonomikai, rinkos dalyviai numato tolesnį palūkanų mažinimą. Tikėtina, kad 3 mėn. EURIBOR nuo dabartinių 3,2 proc. iki kitų metų birželio nukris iki 2 proc.
„Tai – naudingas aspektas Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai dėl Lietuvos paskolų rinkos struktūros: Europos Centrinio Banko (ECB) duomenys rodo, kad nuo ECB palūkanų didinimo ciklo pradžios, Lietuvoje 97 proc. visų naujų būsto paskolų buvo išduotos už kintamas palūkanas, pagal šį rodiklį Lietuva yra viena iš lyderių euro zonoje. Todėl toliau mažėjant EURIBOR, namų ūkiai skirs mažiau lėšų paskolų aptarnavimui ir turės daugiau finansų galimybių leisti pinigus vartojimui“, – aiškina Darius Burdaitis.
Didžiausią riziką kelia Vokietijos ekonomikos problemos
Vis dėlto, tam tikros rizikos gali neigiamai pakoreguoti Lietuvos vidaus vartojimo apimtis, pavyzdžiui, vis labiau lėtėjanti JAV ekonomika – jos recesija paveiktų Lietuvos eksporto, sudarančio didžiąją dalį Lietuvos BVP, rodiklius. Tačiau tai taip pat reiškia, kad JAV centrinis bankas toliau mažins bazines palūkanas, kas atlaisvins rankas agresyviau karpyti palūkanas ir ECB.
Kita rizika – struktūrinės Vokietijos ekonomikos problemos. Vokietijos ekonomika šiuo metu jau de facto yra recesijoje, kurios šaknys ateina iš pramonės. IFO verslo apklausų duomenys rodo, kad šiuo metu Vokietijos pramonės įmonių nuomonė apie esamą verslo padėtį yra prasčiausia per 4 m.
Vokietija yra pagrindinė Lietuvos pramonės gaminių eksporto rinka ir turi 10 proc. „svorį“ šalies eksporto struktūroje. Pasak Dariaus Burdaičio, dabar Lietuvos pramonė nerodo sulėtėjimo požymių, tačiau į Vokietijos pramonės problemas mūsų pramonė reaguoja su pavėlavimu.
