čias kainas lietuviai pirmiausia svarstytų atsisakyti kai kurių kasdienių įpročių ir paslaugų. Ketinantys tai daryti nurodė beveik pusė (45 proc.) apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Taip atsakiusiųjų Latvijoje ir Estijoje buvo atitinkamai 50 proc. ir 57 proc. respondentų. Tuo metu kainų augimo teigė nejaučiantys 15 proc. Lietuvos gyventojų, 12 proc. Latvijoje ir 17 proc. Estijoje.
„Augančios paslaugų ir produktų kainos, didėjančios sąskaitos už šildymą, elektrą turi įtakos daugelio gyventojų finansams ir lūkesčiams dėl ateities. Aukštos infliacijos sąlygomis dar labiau išryškėja pajamų ir išlaidų planavimo svarba bei poreikis turėti finansinį rezervą. Tinkamai susidėliojus prioritetus ir turint santaupų atlaikyti augančių kainų spaudimą bus lengviau“, – atkreipia dėmesį „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Tyrimo duomenimis, trečdalis (34 proc.) Lietuvos gyventojų dėl infliacijos poveikio atidėtų planuotus didesnius pirkinius. Latvijoje ir Estijoje didesnius pirkinius ateičiai atidėti planuotų atitinkamai 32 proc. ir 30 proc. apklaustų gyventojų. Dar penktadalis (20 proc.) apklaustųjų Lietuvoje nurodė planuojantys atsisakyti kai kurių kasdienių išlaidų tam, kad turėtų finansinį rezervą. Latvijoje taip atsakiusių buvo 18 proc., Estijoje – 29 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų.
14 proc. lietuvių nurodė dėl augančių kainų jaučiantys poreikį panaudoti turimą sukauptą finansinį rezervą. Dar 12 proc. gyventojų išreiškė pasiryžimą kainų augimą kompensuoti daugiau dirbdami, o 5 proc. pripažino, kad norint padengti išaugusias išlaidas jiems teks skolintis.
„Gyventojams rekomenduojama turėti finansinį rezervą – bent trijų–šešių mėnesių pajamų vertės neliečiamas atsargas. Jos leis jaustis labiau užtikrintiems dėl ateities ir lengviau atlaikyti sudėtingas situacijas, pvz., praradus pajamų šaltinį, laikinai netekus darbingumo ar patyrus neplanuotas išlaidas. Turint sukaupus daugiau santaupų aukštos infliacijos sąlygomis labai svarbu yra pasirūpinti ir jų perkamosios galios išsaugojimu, tam yra įvairūs investavimo sprendimai“, – pataria „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas D.Burdaitis.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, vidutinė metinė infliacija sausį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šalyje siekė 12,4 proc. Latvijoje vidutinė metinė infliacija sausį buvo 7,4 proc., Estijos – 11,3 proc.
Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą apie infliacijos poveikį kasdieniams žmonių įpročiams „Citadele“ banko iniciatyva šių metų sausį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje šalyje buvo apklausta po ne mažiau kaip tūkstantis 18–74 metų amžiaus gyventojų.
