Pasak jos, pasaulio ekonomikos augimas 2021 metais galėtų siekti vidutiniškai 4,3 proc., o pasaulio prekybos apimtys padidėtų 6,7 proc. (pernai krito 5,2 proc.). Tačiau šių prognozių prielaida – bent 60 proc. populiacijos išsivysčiusiose šalyse turi pasiskiepyti iki vasaros.
„Ekspertai tikisi, kad tokiomis sąlygomis atsiradęs bandos imunitetas galėtų lemti ekonomikos stabdymo ciklų pabaigą, kai pasikartojantys karantinai vienas po kito smukdė ekonominę veiklą“, – teigiama pranešime.
Analizėje pažymima, kad šiemet pasaulio ekonomikos atsigavimas išsiskirs itin dideliais skirtumais tarp skirtingų šalių ir sektorių. Nors Kinijos ir kitų Azijos šalių (pavyzdžiui, Taivano, kurio ekonomika šiemet vertinama geriau) reikšmingai prisideda prie pasaulinio augimo, vis dėlto didžiosios išsivysčiusios ekonomikos šiemet dar negrįš į prieš krizę buvusį BVP lygį.
Be to, ilgesnis atsigavimo laikotarpis prognozuojamos toms šalims, kurių ekonomikos itin priklauso nuo paslaugų sektoriaus (tarkime, Ispanija ar Jungtinė Karalystė), taip pat tos, kuriose vakcinavimo tempai bus lėtesni.
Netolygus atsigavimas prognozuojamas ir skirtingiems sektoriams. Ilgesnio laikotarpio prireiks atsigauti transporto sektoriui, kuriam pandemija atnešė ilgalaikių nuostolių.
Netolygų atsigavimą gali lydėti ir socialiniai neramumai, sukelti visuomenės nepasitenkinimo vyriausybių tvarkymusi su pandemijos sukeltais padariniais.
„Coface Baltics“ vadovas Mantvydas Štareika pastebi, kad ir Baltijos šalims prognozuojamas palyginti netolygus atsigavimas. Visų trijų valstybių ekonomikų susitraukimas 2020 metais buvo nevienodas, tad ir palyginamoji bazė 2021 metais bus skirtinga.
Preliminariais duomenimis, daugiausia nukentėjo Latvija – šios šalies BVP traukėsi 4,5 proc., po jos sekė Estija (BVP mažėjo 2,7 proc.), palyginti mažiausiai krito Lietuvos ekonomika – 1,7 proc.
„Šiais metais prognozuojame, kad visų trijų Baltijos šalių ūkiai augs 2-3 proc. Palyginti lėtą atsigavimą lems ir tai, kad ir pagrindiniams eksporto partneriams šiais metais nėra prognozuojamas sugrįžimas į priešpandeminį lygį. Kita vertus, ilguoju laikotarpiu augimą spartins pandemijos metu atsiradę pasaulinės tiekimo grandinės pokyčiai“, – pranešime sako M.Štareika.
„Jie lems spartesnį užsienio investicijų augimą ir didėjančią paklausą eksporto rinkose“, – pridūrė jis.
Dėl pasaulio šalių vyriausybių pritaikytų paramos priemonių pernai buvo mažiau bankrotų nei 2019 metais. Visame pasaulyje verslo įmonių nemokumo atvejų sumažėjo vidutiniškai 12 proc., euro zonoje – 22 proc., Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – 19 proc., o Šiaurės Amerikoje – 3 proc.
Toliau teikiama vyriausybių pagalba stabdys bankrotų skaičiaus augimą ir šiais metais, tačiau nepaisant šių pastangų, „Coface“ prognozuoja, jog nemokumo atvejų daugės.
Pajamų skirtumus pajus daugelio šalių gyventojai. Pandemijos metu daugiausia darbo vietų prarado žemiausios kvalifikacijos darbininkai, jaunimas ir moterys – būtent šių visuomenės grupių atstovų buvo daugiausia tose veiklos sferose, kurioms pandemijos metu buvo taikoma daugiausia ribojimų.
Bendrovės teigimu, ankstesnių pandemijų sukeltų ekonominių padarinių analizė rodo, kad toks poveikis išlieka ilgius metus – tai taip pat prisidės prie socialinių neramumų aktyvėjimo, įprastai stebimo, kai pandemija pasitraukia.
