Jame pažymima, kad Vidurio ir Rytų Europos (VRE) regione šiemet būtent Baltijos šalims prognozuojamas mažiausias ekonomikos augimas dėl ypač stiprių prekybos ryšių su Rusija. „Coface“ akcentuoja:
· 2021 m. duomenimis didesnėje dalyje šalių bankrotų skaičius vėl priartėjo prie ikipandeminio lygio, nors 2020 m. buvo sumažėjęs;
· Lietuvoje ir dar šešiose šalyse – Bulgarijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje bei Slovakijoje – užfiksuota daugiau įmonių nemokumo atvejų, o penkiose šalyse – Estijoje, Latvijoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Slovėnijoje – mažiau;
· Dėl besibaigiančių paramos priemonių verslams ir Rusijos vykdomo karo Ukrainoje daugumai VRE šalių prognozuojamas bankrotų skaičiaus augimas.
„Coface“ studijoje pastebima, kad pandeminiais 2020 m. būtent Lietuva iš kitų VRE regiono valstybių išsiskyrė mažiausiu BVP kritimu (0,1 proc.), nors viso VRE regiono šalių BVP krito 4 proc., o pvz. Kroatijos, kurios ekonomika labai priklauso nuo turizmo, BVP mažėjo net 8,1 proc. Precedento neturinčios valstybių paramos priemonės verslui davė teigiamų rezultatų, todėl anksčiau prognozuoto bankrotų skaičiaus augimo neįvyko. Didžiausias nemokumo atvejų kritimas (50,3 proc.) buvo užfiksuotas būtent Lietuvoje, po jos sekė Latvija (34,2 proc.) ir Slovakija (25,8 proc.).
„Nepaisant to, kad pandemija vis dar tęsiasi, įmonės prisiderino prie pasikeitusių veiklos sąlygų, o slopstanti susirgimų statistika leido valstybėms švelninti ribojimus, VRE regiono ekonomika pernai augo 5,5 proc. Tačiau dabartinėmis prognozėmis, šiemet tokio augimo tempo išlaikyti nepavyks, ir regiono BVP augs apie 3,2 proc.“, - prognozėmis dalinasi Gžegožas Sielevičius, „Coface“ vyriausiais ekonomistas Vidurio ir Rytų Europai.
Baltijos šalių ekonomikos lėtės dėl nutraukiamų prekybos ryšių su Rusija
Silpniausi augimo tempai prognozuojami Baltijos šalims, nes didelę dalį šių valstybių BVP sudarė prekybos ryšiai su Rusija, kurie šiuo metu yra nutraukiami laikantis Europos Sąjungos (ES) taikomų sankcijų. Iš visų VRE regiono šalių Lietuvos prekybos ryšiai su Rusija yra stipriausi – bendra eksporto ir importo suma pernai siekė 15,1 proc. Lietuvos BVP. Tačiau tyrime pastebima, kad nuo Rusijos vykdomo karo Ukrainoje pasekmių tiesiogiai ar netiesiogiai nukentės visos VRE regiono šalys.
Daugelio VRE šalių statistika rodo, kad 2021 m. nemokumo atvejų skaičius versle vėl augo ir pasiekė ikipandeminį 2019 m. lygį. Palyginti su 2020 m., septyniose šalyse (Bulgarijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje) bankroto atvejų daugėjo, o penkiose – mažėjo: Estijoje, Latvijoje, Kroatijoje, Serbijoje ir Slovėnijoje.
Didžiausioje VRE šalyje – Lenkijoje – pernai dvigubai išaugo iškeltų bylų skaičius, tačiau tam įtakos turėjo šalyje įsigaliojusios procedūros, kuriomis buvo siekiama laiku nustatyti likvidumo problemas patiriančias bendroves. Nepaisant to, įmonių, kurioms taikomos šios procedūros, dalis sudaro 0,06 proc. arba 6 iš 10 000.
Nemokių įmonių dalis Lietuvoje dukart didesnė nei Latvijoje ir net triskart – nei Estijoje
Daugiau nemokumo atvejų užfiksuota šalyse, kuriose populiaresnės bankroto inicijavimo procedūros. Pvz., Kroatijoje šis rodiklis siekė 1,61 proc., o Serbijoje – 3,31 proc. nuo visų veikiančių įmonių. Nominalūs
nemokumo rodikliai skiriasi visame VRE regione, nes tam įtakos turi ne tik skirtinga ekonominė situacija, bet ir skirtingos bankroto procedūroms taikomos teisinės praktikos.
Pagal nemokių įmonių dalį – 0,36 proc. – Lietuva VRE regione atsidūrė ketvirtoje vietoje po jau minėtos Serbijos (3,31 proc.), Kroatijos (1,61 proc.) ir Rumunijos (1,16 proc.). Pagal nemokių įmonių dalį Lietuva du kartus lenkia Latviją (0,18 proc.) ir net triskart – Estiją (0,11 proc.). Iš viso 2021 m. Lietuvoje užfiksuota 817 bankrotų, Latvijoje ir Estijoje – po 268.
Krizė krizę veja
Tyrime pabrėžiama, kad ekonomikos atsigavimas po pandemijos vyko greičiau nei tikėtasi. Tai visame pasaulyje vienu metu sukėlė itin didelę energijos išteklių ir žaliavų paklausą, todėl nespėjo atsikurti tiekimo grandinės, o susidaręs deficitas užkėlė tiek energijos, tiek žaliavų kainas, sparčiai pradėjo augti infliacija. „Coface“ atkreipia dėmesį, kad daugiausia iššūkių patyrė labiau nuo užsienio prekybos priklausančios šalys, kuriose eksportas sudaro didžiąją BVP dalį – Slovakija (93 proc.), Slovėnija (84 proc.), Vengrija (81 proc.), Estija (81 proc.), Lietuva (80 proc.) ir Čekija (73 proc.). Tačiau problemų neišvengė ir tos valstybės, kurių ekonomika labiau priklauso nuo vidaus vartojimo.
„Coface“ tyrime akcentuojama, kad nors koronaviruso pandemija tebesitęsia, ekonomikai ir verslui iškilo dar vienas iššūkis: Rusijos karinis įsiveržimas į Ukrainą iš karto sukėlė energijos kainas, nes Europa tebėra priklausoma nuo naftos, gamtinių dujų ir anglies importo iš Rusijos. Be to, abi kariaujančios šalys yra didelės žemės ūkio produktų gamintojos ir eksportuotojos. Žemės ūkio ir maisto produktų gamyba labai priklauso nuo trąšų kainų, kurios taip pat sparčiai augo, o Vidurio ir Rytų Europos regionas yra priklausomas nuo iš Rusijos ir
Baltarusijos importuojamų trąšų. Dėl karo taip pat auga pasaulinės žaliavų kainos, o metalų trūkumas dar labiau padidino tiekimo grandinės sutrikimus. Šie veiksniai lėmė tolesnį energijos ir žaliavų kainų didėjimą verslams visame pasaulyje, įskaitant ir VRE regiono įmones. Susirūpinimą kelia ir namų ūkių perkamosios galios mažėjimas. Vidurio ir Rytų Europos šalių ekonomikoje infliacija paspartėjo daugiausia dėl padidėjusių energijos kainų, taip pat – dėl augančių maisto produktų kainų.
„Atsižvelgdami į šiuos iššūkius, deja, turime prognozuoti, kad per ateinančius ketvirčius ir toliau didės įmonių nemokumo atvejų. Rusijos vykdomas karas Ukrainoje šį augimą tik dar labiau paspartins, nes mažai tikėtina, kad nuo karo kenčiantiems verslams valstybės bus pasirengusios taikyti panašaus masto paramos priemones kaip per pandemiją“, – reziumuoja G.Sielevičius.
