Anot jos, estiškų įmonių sąraše daugėja, o lietuviškų ir latviškų – mažėja. Prieš metus sąraše buvo 28 Lietuvos įmonės, o 2021 metais – 32. Estijos įmonių pernai buvo 14, о 2021 metais – 10, tuo metu Latvijos – po aštuonias.
Šiemet „Coface“ reitinge pirmoje vietoje yra „Orlen Lietuva“ (pernai buvo trečia du 77,1 proc. augusia apyvarta – 7,6 mlrd. eurų). Į antrą vietą nusileido „Vilniaus prekyba“ (pirma, 17 proc. augimas iki 6,4 mlrd. eurų). Į trečią vietą šiemet taip pat nusileido „Maxima grupė“ (antra, 15 proc. augimas iki 5,2 mlrd. eurų).
Ketvirtoje vietoje šiemet yra „Ignitis grupė“ (pernai – šešta, 133,4 proc. augimas iki 4,4 mlrd. eurų). Penktoji – grupės įmonė „Ignitis“ (20-ta, 3,2 karto iki 3,2 mlrd. eurų).
Šeštoje vietoje rikiuojasi Estijos bendrovė „Eesti Energia“ (10 vieta, augimas 69 proc. iki 2,22 mlrd. eurų), septintoje – „Achemos grupė“ (12 vieta, 83 proc. iki 2,15 mlrd. eurų). Aštuntoje vietoje išliko „Maxima LT“ (13 proc. iki 1,98 mlrd. eurų), devintoje vietoje liko „Willgrow“ (buvusi „ME investicija“, 34 proc. iki 1,94 mlrd. eurų), o dešimtoje vietoje – „Linas Agro group“ (17 vieta, dukart iki 1,9 mlrd. eurų).
Šios įmonės atsiduria ir 15min sudarytame naujausiame Vertingiausių Lietuvos įmonių 100-tuke.
„Coface“ duomenimis, iš viso 50 didžiausių Baltijos šalių įmonių apyvarta pernai siekė 74 mlrd. eurų – 44,3 proc. daugiau nei 2021 metais, o bendras pelnas augo 47,4 proc. iki 2,78 mlrd. eurų.
Lietuvos bendrovės pernai kartu sugeneravo 51,1 mlrd. eurų apyvartą – 43 proc. daugiau nei 2021 metais, o pelnas sumenko nuo 1,869 mlrd. iki 1,868 mlrd. eurų. Estijos įmonių apyvarta augo 62 proc. iki 15,9 mlrd. eurų, įmonės uždirbo 622,4 mln. eurų pelno (užpernai – 169,11 mln. eurų nuostolis). Latvijos bendrovių apyvarta augo 20,3 proc. iki 6,977 mlrd. eurų, o pelnas – 55 proc. iki 294 mln. eurų.
Lietuviškų įmonių, patenkančių į sąrašą, apyvartos dalis siekė 69,1 proc., estiškų – beveik 21,5 proc., o latviškų – 9,4 proc. Lietuvos įmonių bendras pelnas sudarė 67,2 proc., estiškų – 22,4 proc., latviškų – 10,6 procento.
Pagal pernai uždirbtą pelną didžiausia Baltijos šalyse buvo Lietuvos „Thermo Fisher Scientific Baltic“ (554,49 mln. eurų, 12 vieta reitinge), toliau rikiavosi „Ignitis grupė“ (293,4 mln. eurų), „Eesti energia“ (215,7 mln. eurų), „Vilniaus prekyba“ (207,33 mln. eurų), „Latvenergo“ (183,87 mln. eurų, 11 vieta), „Willgrow“ (134,44 mln. eurų), „Maxima grupė“ (104,4 mln. eurų), Estijos „Infortar“ (96,12 mln. eurų, 19 vieta) bei „Eesti gaas“ (95,22 mln. eurų, 23 vieta).
Vertinant įmones pagal sukurtų darbo vietų skaičių, didžiausi į reitingą patekę darbdaviai yra „Vilniaus prekyba“ (47 tūkst.), „Maxima grupė“ (38,3 tūkst.), „Willgrow“ (22 tūkst.), „Maxima LT“ (12 tūkst.) bei „Euroaphoteca“ (7,5 tūkst.).
Iš viso 50 didžiausių Baltijos šalių įmonėse pernai dirbo 220,7 tūkst. darbuotojų – 6,25 proc. daugiau nei 2021 metais.
Pasak „Coface“ ekonomisto Grzegorzo Sielewicziaus, Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomiką smarkiai paveikė Rusijos karo Ukrainoje padariniai, sumažėjo vartotojų ir pramonės pasitikėjimas, o išaugusios prekių ir gamybos priemonių kainos bei tiekimo grandinės sutrikimai išaugino infliaciją.
Anot ekonomisto, nors Baltijos šalių ekonomika jau grįžo į priešpandeminį lygį, ją veikia nauji iššūkiai – smarkiai išaugusios energijos ir importuojamų gamybos priemonių kainos, sumažėjusios namų ūkių pajamos ir slopstančios verslo nuotaikos mažina vartojimą bei investicijas.
Prognozuojama, kad Baltijos šalių ūkius kitąmet toliau veiks globalus ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas. „Coface“ patikslintu vertinimu, kitąmet Estijos BVP augs 2,7 proc., Latvijos – 2,9 proc., o Lietuvos – 3 procentais.
