O Vidurio ir Rytų Europoje (VRE), kuriai priklauso ir Lietuva, tik keturių sektorių būklė vertinama teigiamai – agromaisto, automobilių, farmacijos ir mažmeninės prekybos. Nepaisant sumažėjusios infliacijos, politinių ir socialinių rizikų indeksas išlieka aukštas – tai vis sudėtingesnės ir labiau neapibrėžtos aplinkos požymis.
Atsižvelgdama į tai, bendrovė „Coface“ pakeitė 5 šalių ir 17 sektorių reitingus, parodydama, kad 2025 m. pasaulio ekonomikos augimas stabilizuosis, tiesa, žemesniu nei potencialai prognozuotinu lygiu.
Vidurio ir Rytų Europos regione skirtingi ekonomikos sektoriai yra nevienodo rizikingumo laipsnio.
„Mažiausiai rizikingi laikomi agromaisto ir farmacijos sektoriai, kurie demonstruoja stabilų augimą ir atsparumą ekonominiams svyravimams. Automobilių pramonė ir mažmeninės prekybos sektoriai taip pat vertinami kaip palyginti saugūs, – pasakoja Mindaugas Valskys, „Coface Baltics“ rizikos valdymo departamento vadovas. – Statybų sektorius susiduria su didesnėmis rizikomis, kurias lemia rinkos ir finansavimo iššūkiai. Energetikos ir IT sektoriai priskiriami vidutinei rizikai, tačiau kartu rodo didelį augimo potencialą. Tekstilės ir drabužių bei transporto sektoriai vertinami kaip rizikingesni dėl sumažėjusios paklausos ir eksporto apimčių į didžiąsias Europos rinkas.“
IRT sektorius: rizika – vidutinė, potencialą užtikrina debesija ir skaitmenizacija
2023 m. VRE regione Lenkijoje ir Čekijoje užfiksuota didžiausia apskaičiuota grynoji IT paslaugų apyvarta – atitinkamai 36,6 mlrd. ir 14,3 mlrd. Eur. Vengrijoje, Čekijoje ir Lenkijoje 2023 m. taip pat užfiksuota didelė elektronikos sektoriaus apyvarta: 15,5 mlrd. Eur Vengrijoje, 13,3 mlrd. Eur Čekijoje ir 10,5 mlrd. Eur Lenkijoje. Telekomunikacijų sektoriuje pirmauja Lenkija, apskaičiuota sektoriaus apyvarta 2023 m. siekė 12,5 mlrd. Eur.
Baltijos šalyse IRT sektorius yra svarbus ekonomikai. Apskaičiuota grynoji IT paslaugų apyvarta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2023 m. buvo atitinkamai 3,6 mlrd. Eur, 1,8 mlrd. Eur ir 4,5 mlrd. Eur. Svarbi ir elektronikos gamyba, kurios 2023 m. apskaičiuota grynoji apyvarta Lietuvoje buvo 1,3 mlrd. Eur. Telekomunikacijos 2023 m. sudarė 1,4 mlrd. Eur Lietuvoje, 1,2 mlrd. Eur Latvijoje bei 852,3 mln. Eur Estijoje.
Medienos pramonė toliau susiduria su iššūkiais tiek VRE regione, tiek Baltijos šalyse
Vidurio ir Rytų Europos (VRE) medienos pramonė susiduria su didelėmis rizikomis, kurios priklauso nuo rinkos sąlygų Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Dėl gamintojų kainų defliacijos sumažėjo produkcijos ir eksporto vertė, o didelės sąnaudos, ypač darbo užmokesčio ir energijos, toliau mažina pelningumą. Lenkijos baldų gamintojai patiria sunkumų dėl didėjančių medienos kainų ir negalėjimo importuoti pigesnių žaliavų iš Rusijos ir Baltarusijos.
Baltijos šalyse medienos sektorius, įskaitant baldų gamybą, yra svarbus ekonomikai. 2023 m. Lietuvoje jam atiteko 4,8 mlrd. Eur, iš kurių 63 proc. apyvartos sugeneravo baldininkai. Latvijoje šio sektoriaus apyvarta siekė 4,1 mlrd. Eur – net 91 proc. jos priklausė baldų gamintojams.
JAV ekonomika nusileidžia, euro zona nesugeba įsibėgėti
Po daug žadančios 2024 m. pradžios euro zonos pramonės sektoriuje vėl įvyko nuosmukis. Jos perspektyvos nėra ypač džiuginančios, tai rodo sumažėjęs pirkėjų pasitikėjimo indeksas. Vokietija, pirmaujantis Europos pramonės centras, tebėra ypač stipriai nukentėjusi – jos gamybos apimtis yra 12 proc. mažesnė nei prieš Covid-19 pandemiją. Paslaugų sektorius, kuris buvo atsigavimo lyderis, taip pat lėtėja, o namų ūkių vartojimą vis dar stabdo žemas pasitikėjimo lygis, veikiamas politinio neapibrėžtumo.
„Coface“ ekonomistų vertinimu, Jungtinėse Amerikos Valstijose pasitvirtino švelnaus nusileidimo scenarijus. JAV ekonomika ir toliau demonstruoja savo atsparumą, kurį rodo antrąjį ketvirtį pastebėtas atsigavimas (+3 proc. per metus) ir išaugusi vidaus paklausa.
2024 m. trečiąjį ketvirtį tiek JAV, tiek Europoje buvo gerų naujienų dezinfliacijos srityje, vėlgi dėl mažėjančių žaliavų kainų, ypač naftos produktų. Tačiau euro zonoje įmonės vis dar kenčia dėl smarkiai išaugusių darbo sąnaudų (+4,2 proc. per metus), o tai mažina jų maržas. Visose euro zonos šalyse 2023 m. pirmąjį pusmetį pasiekusi aukščiausią lygį, maržos norma Vokietijoje ir Nyderlanduose sumažėjo beveik 2 procentiniais punktais, o Ispanijoje ir Italijoje – dvigubai daugiau. „Coface“ ekspertai pastebi, kad dėl to įmonės išgyvena netikrumo dėl ateities laikotarpį, šį faktą patvirtina pastaraisiais mėnesiais išaugęs nemokumo atvejų skaičius.
Pagrindiniai pokyčiai verslo sektoriuose Vakarų Europoje
Vakarų Europoje 2024 m. spalio mėnesio sektorių vertinimuose pastebima reikšmingų pokyčių, ypač informacinių ir ryšio technologijų (IRT) sektoriuje, kuris išlaikė stabilumą, tačiau susiduria su didėjančia konkurencija ir inovacijų poreikiu. Automobilių pramonė, nors tradiciškai stipri, patyrė nuosmukį dėl didėjančių ekologinių reikalavimų ir perėjimo prie elektrinių transporto priemonių.
Statybų sektorius taip pat susiduria su iššūkiais, nes didėja medžiagų kainos ir trūksta darbo jėgos – šie veiksniai lemia projektų vėlavimus. Toliau tvirtai laikosi farmacijos sektorius, tačiau jis susiduria su didesniais reguliavimo reikalavimais ir konkurencija iš naujų rinkų. Taigi, siekdami išlaikyti konkurencingumą, Vakarų Europos verslo sektoriai prisitaiko prie besikeičiančių ekonominių sąlygų ir technologinių pokyčių.
Kinija sunkiai atsigauna, Rusijoje stabiliu laikomas tik farmacijos sektorius
Nepaisant paskelbtų paramos priemonių, Kinijos ekonomika ir toliau lėtėja, nes ją slegia nekilnojamojo turto rinkos krizė ir vangi vidaus paklausa.
Dauguma Rusijos verslo sektorių šiuo metu patenka į padidintos rizikos zoną, ypač chemijos, tekstilės ir medienos pramonės sritys, kurios susiduria su rimtais iššūkiais dėl tiekimo grandinių sutrikimų ir tarptautinių sankcijų. Šie sektoriai yra vertinami kaip ypač rizikingi, o jų ateitis nėra aiški. Tačiau farmacijos sektorius išsiskiria teigiamu vertinimu, nes jis demonstruoja stabilumą ir augimo potencialą nepaisant bendros ekonominės situacijos.
