Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovės Rugilės Trumpytės, Lietuvos VIP tyrimas atliktas CoST užsakymu. Tai buvo pirmas kartas, kai šios organizacijos bendradarbiavo.
„CoST apskritai yra organizacija, dirbanti su infrastruktūra, žiūri, kaip ji yra plėtojama šalyse ir kaip tą būtų galima daryti efektyviau. Kadangi Lietuva jau yra priskirta prie vadinamųjų high income countries (aukštų pajamų šalių), jie norėjo pasižiūrėti keletą tokių valstybių. Ėmė Škotiją, ėmė Daniją ir Lietuvą. Panašios studijos šiemet buvo paviešintos ir Škotijoje bei Danijoje“, – BNS sakė R.Trumpytė.
CoST nori pasiūlyti sprendimų Lietuvai
„Transparency International“ atstovės teigimu, iki šiol daugiau su skurdžiomis pasaulio valstybėmis dirbę CoST specialistai dabar patirtį ir galimus sprendimus siekia pasiūlyti ir labiau pažengusios šalims, kurioms siūlo jungtis ir tapti organizacijos narėmis.
„CoST yra nepelno siekianti organizacija, bandanti suprasti, ar gali pasiūlyti Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, suefektyvinti infrastruktūros plėtojimą. Tai reiškia, kad jie siūlytų standartą, kaip galima planuoti investicijas, kaip reikėtų atsiskaityti institucijoms ir bendrauti tarpusavyje, ką reikėtų viešinti ir ką reikėtų daryti, kad spendimai taptų demokratiškesni, kad labiau įsitrauktų ir dalyvautų interesų grupės ir gyventojai“, – aiškino R.Trumpytė.
Anot jo, atlikdama tyrimą „Transparency International“ pateikė CoST dabar Lietuvoje taikomo infrastruktūros projektų įgyvendinimo modelio vertinimą.
„Jie tikrai norėjo pažiūrėti, ar Lietuva yra šalis, kuriai būtų galima pasiūlyti savo standartą“, – sakė R.Trumpytė.
CoST interneto svetainėje nurodoma, kad šiuo metu organizacija dirba 13-oje pasaulio šalių, tačiau tik viena jų – Ukraina – yra Europoje. Iš kitų šalių nurodomos Centrinėje Amerikoje esančios Gvatemala, Salvadoras, Hondūras, Kosta Rika ir Panama, Afrikoje esančios Bostvana, Malavis, Tanzanija, Uganda ir Etiopija, taip pat Azijos šalys Tailandas ir Afganistanas.
R.Trumpytė pripažino, kad CoST iki šiol labiau dirbo su besivystančiomis valstybėmis.
„Tik pastaraisiais metais CoST pradėjo eiti į išsivysčiusias, aukštų pajamų valstybes, nes pamatė, kad nors valstybes galima skirstyti pagal pajamas ir išsivystymo lygį, infrastruktūros, kuriai tenka nemažai viešųjų lėšų, problemų turi visi“, – teigė R.Trumpytė.
Pasak jos, šiuo metu savo paslaugas ir narystę CoST taip pat siūlo Škotijai, Danijai ir Jungtinei Karalystei, tačiau atsakymo iš jų kol kas dar nėra gavusi.
Lietuvos infrastruktūros plėtra decentralizuota
CoST iniciatyva kartu su „Transparency International“ atliktoje VIP vertinimo studijoje rašoma, kad Lietuvoje atsakomybė už infrastruktūros plėtrą yra decentralizuota, todėl nėra vienos institucijos, kuri išsamiai ir nuosekliai planuotų bei stebėtų infrastruktūros plėtrą šalyje. VIP koordinuoja Finansų ministerija, tačiau ir ji nėra atsakinga už ilgalaikių tikslų nustatymą bei programos prioritetus.
VIP dalyvaujančių įvairių institucijų bei bendruomenių atstovų teigimu, programos prioritetus turėtų nustatyti ministerijos savo valdymo srityse, tačiau praktiškai tai nevyksta, pažymima studijoje.
Taip pat pasigendama pagrįstumo, kodėl nauji VIP projektai pradedami nepabaigus senų. Programoje projektų finansavimas yra skirstomas kasmet trejų metų ciklui, tačiau, anot studijos, tai neužtikrina, kad pirmais metais gavęs finansavimą projektas jo sulauks ir kitąmet. VIP dalyvių teigimu, jie dažnai nesupranta, kodėl projektai yra stabdomi ar pratęsiami, keičiamas jų finansavimas.
Studijoje nurodoma, kad Lietuvoje šiuo metu nėra viešai prieinamos susistemintos informacijos apie per VIP įgyvendinamus investicinius projektus, jų planuotus ir pasiektus rezultatus, įvykdytus viešuosius pirkimus. CoST vertinimu, Lietuva atskleidžia 68 proc. tikslinės informacijos viešai, o institucijos savo svetainėse viešina daugiau informacijos negu įstatymiškai privaloma.
Vertinant, kaip gyventojai buvo įtraukti į 2016 metais per VIP finansuotų penkių didžiausių investicinių projektų įgyvendinimą, paaiškėjo, kad 2 atvejais iš 5 gyventojai buvo kviečiami į viešąsias konsultacijas, 3 atvejais iš 5 jie buvo informuoti apie numatytas veiklas, tačiau svarstymuose nedalyvavo ir nebuvo kviesti.
„Skaidrumas ir efektyvus infrastruktūros planavimas – pagrindiniai CoST tikslai, kurių ji siekia bendradarbiaudama su Vyriausybėmis, privačiu sektoriumi ir pilietine visuomene patardama, kaip planuoti ilgalaikes investicijas į infrastruktūrą, kokią informaciją būtų tikslinga viešinti ir kaip įtraukti gyventojus“, – rašoma studijoje.
Būtina užtikrinti ilgalaikį infrastruktūros plėtros planavimą
„Transparency International“ ir CoST vertinimu, siekiant suvaldyti politikų daromą poveikį VIP ir ne visada pagrįstų trumpalaikių sprendimų, Lietuvai reikia užtikrinti ilgalaikį planavimą infrastruktūros srityje ir žinoti, kokių tikslų siekiama investuojant į naujus projektus, įdiegti aiškius kriterijus, kuriais būtų vertinama, kaip investiciniai projektai prisidėjo prie konkrečios problemos sprendimo ir ar pasiekė užsibrėžtus tikslus.
Informaciją apie infrastruktūrą siūloma viešinti pagal tarptautinį infrastruktūros duomenų atskleidimo standartą (angliškai CoST Infrastructure Data Standard) ir taip užtikrinti, kad gyventojai galėtų susipažinti ne tik su finansuojamų projektų sąrašu ir jiems skirtomis lėšomis, bet taip pat žinoti, kodėl investuojama į konkretų projektą, per kiek laiko ketinama jį pabaigti, kodėl vėluoja jo įgyvendinimas, kaip ir kodėl išauga kaštai bei kitą tikslinę informaciją.
Gyventojus ir bendruomenes siūloma labiau įtraukti į infrastruktūros projektų planavimą viešose erdvėse. Tai leistų geriau identifikuoti realų poreikį galimiems infrastruktūros projektams ir sumažintų netikslingo investavimo riziką.
„Transparency International“ ir CoST studija atlikta 2017 metų lapkričio – 2018-ųjų vasario mėnesiais, dar prieš įsigaliojant VIP pakeitimams.
Šiuo metu Lietuva yra pradėjusi VIP reformą – numatė, kad nepabaigus senų projektų nereikėtų pradėti naujų, nebent jie prisideda prie Vyriausybės prioritetų, yra skirti tarptautiniams įsipareigojimams ar sukuria ilgalaikę socialinę naudą. Taip pat numatyta, kad per VIP turėtų būti finansuojami stambesni investiciniai projektai.
