Atnaujinta „Scorify“ analitikų analizė bei ekonomistų vertinimai rodo, kad sparčiausiai COVID-19 poveikis slūgsta didmeninėje prekyboje, pramonėje ir transporto sektoriuose – prognozuojama, kad stiprų ir stipriausią poveiki patirs 16 proc. didmeninės prekybos įmonių (palyginti su 21 proc. pernai rudenį). Atitinkamai 14 proc. pramonės ir 13 proc. transporto įmonių patirs stiprų ar labai stiprų COVID-19 poveikį (palyginti su 18 proc. ir 15 proc. pernai).
„Mažėjant stipriai ir ypač stipriai paveiktų įmonių daliai atskiruose ekonomikos sektoriuose, galima daryti išvadą, kad įmonės prisitaikė prie pasikeitusių verslo ir ekonomikos aplinkybių, o nebelikus veiklos apribojimų, išskyrus mažmeninę prekybą ir paslaugų sektorių, atskiri sektoriai nebepatiria tokio mąsto poveikio kaip pernai metais, – sako duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius. – Intensyviausią pandemijos poveikį verslas patyrė žiemos mėnesiais, o šiuo metu fiksuojamas pandemijos poveikio tolygus mažėjimas“.
Pasak INVL vyr. ekonomistės Indrė Genytės-Pikčienės, nepaisant to, kad antrasis karantinas užsitęsė gerokai ilgiau, daugelis verslo sektorių su juo visai sėkmingai tvarkosi.
Pasikeitė ir ekonomikos dalyvių elgsena, nunyko neapibrėžtumo baimė.
„Pirmojo karantino metu išryškėjusioms problemoms, operaciniams iššūkiams ir rizikoms buvo rasti sprendimai ir išeitys, sugebėta prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusių veiklos sąlygų, darbo per nuotolį, nuotolinės prekybos, ar paslaugų teikimo. Be to, pasikeitė ir ekonomikos dalyvių elgsena, nunyko neapibrėžtumo baimė. Užuot atidėję sprendimus ramesniems laikams, po karantino, tiek namų ūkiai, tiek įmonės stengėsi palaikyti normalų ritmą“.
Stipriausias pandemijos poveikis vis dar yra prognozuojamas didmeninės prekybos, statybų bei paslaugų sektoriams. Kas penkta paslaugas teikianti įmonė ir kas ketvirta statybų bei mažmeninės prekybos įmonės patiria stiprų ir stipriausią COVID-19 poveikį.
„Pandemijos ir jos suvaldymo priemonių poveikis Lietuvos ekonomikai yra lokalus ir koncentruojasi tik tiesiogiai paveiktose veiklose, – sako I. Genytė-Pikčienė. – Nepaisant to, kad antrojo karantino ribojimai kiek skiriasi nuo pirmojo, labiausiai paveiktos išlieka tos pačios veiklos. Tai oro transporto, apgyvendinimo, maitinimo, kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų, kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo, sportinė, pramogų ir poilsio organizavimo ekonominės veiklos. Tuo tarpu daugelis kitų sektorių demonstruoja atsparumą pandemijos ir karantino keliamiems iššūkiams“.
Statybos – augantis, bet aukštos rizikos sektorius
„Statybų sektorius nusipelno atidesnio žvilgsnio, nes statybų apimtys Lietuvoje plečiasi, paklausa auga, tačiau statybų sektorius vis dar yra prie didžiausią poveikį patiriančių sektorių, – pandemijos poveikį statybų įmonėms komentuoja Ž.Milerius. – To priežastis – statybų sektorius bankrotų ir nemokumo prasme vertinamas kaip rizikingiausias sektorius, todėl iš prigimties silpna sektoriaus „sveikata“ neturi priemonių ir įrankių atsispirti pandemijos poveikiui. Šiam sektoriui dėl jo nestabilumo turėtų papildomo dėmesio skirti ir priežiūros institucijos“. Aukštą ir aukščiausią bankroto riziką patiria apie 17 proc. statybų įmonių – palyginimu, Lietuvos vidurkis yra 14 proc., mažiausiai rizikinguose sektoriuose – žemės ūkyje ar finansų sektoriuje – ši rizika siekia atitinkamai 3 proc. ir 7 proc.
Pasak INVL ekonomistės I.Genytės – Pikčienės, statybų sektorius intensyviai vaduojasi iš pandemijos pančių: „Darbų apimtys pernai praktiškai nenukentėjo – smuktelėjo dėl negyvenamosios paskirties statinių tik 1,9 proc., gyvenamosios ir inžinerinių statinių statybos darbų apimtys augo. Rezultatyvūs metai statybininkams lėmė ir neblogus kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos rezultatus. Tiesa, šių metų pirmaisiais mėnesiais statybos darbų atlikta gerokai (9 proc.) mažiau nei pernai, bet tai ne pandemijos, o greičiau jau itin šaltos ir snieguotos žiemos pasekmė“.
Pandemijos poveikis silpsta visuose sektoriuose
Vertinant bendrai pandemijos poveikį šiuo metu, padaugėjo mažą ir mažiausią pandemijos poveikį patirsiančių įmonių skaičius – nuo 24 proc. iki 32 proc. Atitinkamai sumažėjo ir vidutinį poveikį patiriančių įmonių – nuo 42 iki 36 proc.
Žemės ūkis, maisto pramonė ir finansinių paslaugų įmonės bus patyrę ypač mažą pandemijos poveikį.
„Apskritai prognozės rodo pandemijos poveikio silpnėjimą nuo vidutinės-stipresnės link silpnesnės-vidutinės įtakos, o pvz., mažiau paveiktuose sektoriuose, kaip maisto gamybos ir žemės ūkio ženkliai padaugėjo įmonių, kurios pandemijos bus paveiktos ypač švelniai – prieš pusę metų tokių įmonių šiuose sektoriuose beveik nebuvo, – sako „Scorify“ vadovas. – Apibendrinant galima teigti, kad žemės ūkis, maisto pramonė ir finansinių paslaugų įmonės bus patyrę ypač mažą pandemijos poveikį. Didmeninės prekybos, transporto ir pramonės įmonės gan lanksčiai atsitiesė po pirminio smūgio, ir bus patyrusios mažesnį poveikį nei tikėtasi. Tuo tarpu mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriai pandemijos poveikį dar jaus ir toliau, tad šių sektorių įmonėms tiek ir turės būti orientuotos tolesnės paramos bei atsigavimo programos, o jas ir toliau atidžiau vertins partneriai ir tiekėjai“.
Pasak INVL ekonomistės I.Genytės-Pikčienės, vidaus prekybos rodikliai teikia optimizmo, nepaisant to, kad tai vienas iš tiesiogiai karantino paliestų ekonomikos sektorių.
„Didmeninės prekybos rizikos lygis sumažėjo dėl atsigavusios tarptautinės prekybos srauto. Kalbant apie mažmeninę prekybą, nors bendras rizikos žemėlapis sektoriuje išliko daugmaž stabilus, karantino suvaržymų poveikio mastas šio sektoriaus dalyviams labai skirtingas. Atsparumą ir palankius rezultatus lemia rinkos didieji žaidėjai, prekybos centruose turėję galimybę prekiauti ne vien maistu viso karantino metu. Jų pardavimų apyvartos augo dviženkliais tempais. Tuo tarpu smulkieji tokios galimybės neturėjo. Jiems teko pandemijos sąlygoti prisitaikymo prie nuotolinės prekybos iššūkiai ir naujų skaitmeninių pardavimo kanalų paieška bei diegimas – tai laiko ir finansų bei konkurenciniai praradimai“, – sako ekonomistė I.Genytė-Pikčienė.
