Virusą žino visi, labiausiai išgyvena moterys ir vyresnioji karta
Žiniasklaidos planavimo agentūra „Open Agency“, bendradarbiaudama su duomenų rinkimo agentūra „Norstat“, šių metų kovo 19–22 dienomis apklausė 1018 šalies gyventojų, kurių amžius siekia 18–74 m. Tyrimas rodo, kad absoliuti dauguma respondentų (99,9 proc.) žino, kad pasaulį apėmęs koronavirusas, o net 9 iš 10 gyventojų domisi pandemijos situacija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Didžiajai apklaustųjų daliai (85 proc.) visuotinis virusas kelia rimtą susirūpinimą ir vos 2 proc. tyrime dalyvavusių respondentų jaučiasi apatiški viruso akivaizdoje. Maža to, daugiau kaip pusė šalies apklaustųjų (69 proc.) nurodo savo nuogąstavimus ir baimes dėl COVID-19 paplitimo Lietuvos teritorijoje. Surinkti duomenys rodo, jog susidariusi situacija ypač paveikia moteris bei vyresnio amžiaus (65–74 m.) žmones.
Karantinas diktuoja naujus įpročius: atsigręžia į šeimą, ieško naujų veiklų
„Tyrimo rezultatai suponuoja, kad gyventojai į situaciją žvelgia rimtai, o virusas tampa neatsiejama dienos tema. Tai neabejotinai turi įtakos jų įprasto gyvenimo pokyčiams“, – įsitikinęs „Open Agency“ vadovas Arūnas Kemežys.
Šį spėjimą patvirtiną ir tyrimo duomenys – lietuviai atranda daugiau laiko medijoms, hobiams ir šeimai. Didžiausi asmeninio gyvenimo pokyčiai juntami būtent šeimoms, turinčioms vaikų. Tai, jog nedirbant mokykloms, darželiams ir kitoms ugdymo įstaigoms teks daugiau laiko skirti vaikų priežiūrai, nurodo 55 proc. apklaustųjų. Neturintys vaikų, daugiau laiko planuoja skirti savo mėgstamiems užsiėmimams (49 proc.), taip pat medijoms: internetą renkasi 57 proc., televiziją – 43 proc. Beveik 60 proc. neturinčių atžalų ir 67 proc. vaikus auginančių respondentų nurodė ketinantys keisti lig šiol turėtus laisvalaikio įpročius.
Finansiškai įsipareigoti nesiveržia, tačiau tikisi palankių sąlygų investicijoms
Anot apklausos, pozityviau tiek visos šalies, tiek savo šeimos finansus vertina jaunimas – 18–24 m. asmenys. Dėl savų finansų mažiau išgyvena ir vyresni 65–74 m. amžiaus žmonės bei aukštesnes negu 301 Eur pajamas gaunantys asmenys.
18–44 m. darbingo amžiaus asmenys dažniau mano, kad per ateinančius 6 mėnesius Lietuvos ekonomikos situacija dėl koronaviruso pandemijos bus stabili arba pagerės, kainos išliks stabilios arba laukiamas jų mažėjimas.
Be to, beveik pusė šalies gyventojų mano, jog per artimiausius 6 mėnesius bus palankios sąlygos didesnėms investicijoms – įsigyti naują būstą (44 proc.), automobilį (44 proc.), apdrausti savo gyvybę bei turtą (64 proc.).
Rezultatai rodo, jog iš vienos pusės žmonės per ateinantį pusmetį nori mažiau įsipareigoti, tačiau didesnes investicijas įsigyjant būstą ar naują automobilį vertina palankiai. Stebima tendencija, jog finansų planavime moterys yra atsargesnės nei vyrai bei įžvelgia daugiau rizikos skolinantis ar įsigyjant tiek mažesnės, tiek didesnės vertės pirkinius.
Bendrą ekonominę padėtį vertina liūdniau, viliasi indėlio iš verslo
„Elgsenos pokyčiai diktuoja ne tik asmenines transformacijas, bet ir glaudžiai siejasi su kiekvieno tautiečio požiūriu į finansus. Tyrimas atskleidė, kad nors asmeninius finansus visuomenė vis dar mato palankiai, vertindami šalies ekonomiką, dalijasi kur kas labiau pesimistiškomis prognozėmis. Čia, jų nuomone, padėti gali socialiai atsakingas verslas“, – komentuoja „Open Agency“ Tyrimų ir analitikos skyriaus vadovė Rūta Baubinienė.
Pasak tyrimo, net 96 proc. respondentų Lietuvos ekonomikos atžvilgiu prognozuoja blogėjančią situaciją artimiausiems 6 mėnesiams. Asmeninių finansų nuosmukio baiminasi 70 proc. apklaustųjų. Tiesa, 53 proc. nurodo, jog šis pablogėjimas bus nežymus.
Tikėtino finansinio pablogėjimo akivaizdoje respondentai tikisi pagalbos iš verslo pusės. Pastebima, jog moterys įžvelgia didesnę verslo įmonių svarbą skatinime dirbti iš namų, įprasto atlyginimo mokėjimą, etatų nemažinimą. Labiau socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės – žmonės su žemesniu išsilavinimu, žemesnes pajamas gaunantieji, taip pat darbo šiuo metu neturintieji tyrimo dalyviai – iš verslo tikisi prekių ir paslaugų kainų mažinimo. Vyresnieji tyrimo dalyviai, 65–74 m. asmenys, verslo įmonėms išreiškė susitelkimo ir paramos medicinos įstaigoms bei dėl koronaviruso netekusiems darbo žmonėms lūkesčius.
