„Gegužę 17 proc. padidėjo pramonės bendrovių turto areštų. Kitos daugiausiai augusios srities – prekybos – bendrovių areštų daugėjo 5 proc. Palyginti šių ir praėjusių metų tų pačių penkių mėnesių duomenis, neigiamos tendencijos būdingos pramonės, paslaugų ir transporto veikloms – jų įregistruojamų turto areštų vidutiniškai padaugėjo beveik penktadaliu“, – teigia Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama juridinių ir fizinių asmenų kredito istorija, kredito rizikos vadovė.
Neigiamos prognozės
Anot A.Buemann, šiais metais paslaugų veikla rodo prasčiausius rodiklius ne tik dėl turto areštų statistikos, bet ir pradelstų įsipareigojimų bei bankrotų. Įsivyravusios neigiamos paklausos prognozės 2012 m. paskutinį ketv. neigiamai keičia šią veiklą ir šiais metais.
Per gegužės mėn. turto areštų skaičius smarkiai sumažėjo tarp elektros, dujų ir vandens tiekimo bendrovių (39 proc.), paslaugų (35 proc.) apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų (24 proc.). Tačiau palyginti šių ir praėjusių metų tų pačių penkių mėnesių duomenis, paslaugų veikloje tebevyrauja neigiama kryptis.
Gegužės mėnesį didžiausia dalis – daugiau nei 80 proc. – visų įregistruotų turto areštų teko statybos ir nekilnojamojo turto, prekybos, transporto bei pramonės bendrovėms.
Daugiausia areštų sostinėja
Daugiausiai įmonių turto areštų praėjusį mėnesį įregistruota Vilniaus (41 proc.), Kauno (20 proc.) ir Klaipėdos (16 proc.) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (1 proc.), Utenos (3 proc.) ir Alytaus (3 proc.) apskrityse.
Išregistruotų turto areštų praėjusį mėnesį buvo 874, o išregistruoto turto suma siekė 155 mln. Lt.
Turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba pavienių jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas. Turto areštu siekiama užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.