„Sunkmečio laikotarpiu viena dažniausiai pasitaikydavusių vėlavimo atsiskaityti priežasčių būdavo dėl smukusios pardavimų apimties atsiradusios likvidumo problemos. Tuo tarpu ekonomikos augimo laikotarpiu kai kurioms įmonėms iššūkiu tampa pinigų srautų subalansavimas bei papildomų finansinių resursų pritraukimas, kai pajamos sparčiai auga. Tvarus ir tolygus pajamų augimas neretai yra stabilesnės įmonės požymis nei įmonės, kurios pajamų didėjimas skaičiuojamas kartais“, – sako Rasa Maskeliūnienė, kreditų biuro „Creditinfo“ vyriausioji kredito rizikos analitikė.
Pasak jos, mėnesinį įsiskolinimų sumos pokytį daugiausia nulėmė finansų įstaigų atliktos išieškojimo procedūros.
Pradelstų skolų kredito istorijoje turinčios įmonės turi ribotas galimybes gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui, verslo plėtrai ar investicijoms.
„Tuo pačiu laikotarpiu verslo pradelsti įsiskolinimai ūgtelėjo už telekomunikacijų paslaugas, o pradelsimai atsiskaitant už elektros tiekimą ir komunalines paslaugas nežymiai sumažėjo. Reikšmingų pokyčių vėluojant atsiskaityti su kitais tiekėjais ir verslo partneriais nefiksuojame – skolų lygis jiems išlieka panašus“, – sako „Creditinfo“ atstovė.
Reikšmingų pradelstų skolų kredito istorijoje turinčios įmonės turi ribotas galimybes gauti išorinį finansavimą apyvartiniam kapitalui, verslo plėtrai ar investicijoms.
SEB banko 2014 m. birželio mėnesio duomenimis, geros kredito istorijos įmonė už 290 tūkst. EUR paskolą investiciniam projektui per 7 metų paskolos mokėjimo laikotarpį sumokės maždaug 28 tūkst. EUR mažiau palūkanų, palyginti su padidintos rizikos įmone, kurios kredito istorijoje būta tam tikrų pradelstų įsiskolinimų.
