Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį duodama interviu „Bloomberg“ televizijai sakė, kad šalims, siekiančioms prisijungti prie euro zonos, tampa vis sudėtingiau įgyvendinti Mastrichto kriterijus.
Jos teigimu, Lietuva neturi kito pasirinkimo kaip tik imtis biudžeto karpymų, kurie sieks 9 proc. praėjusių metų BVP tam, kad biudžeto deficitas 2012 metais būtų sumažintas iki 3 proc. BVP.
Naujienų portalas 15min.lt primena, kad eurą Lietuvoje Vyriausybė siekia įvesti 2014 metais.
Latvijos, kuri taip pat ieško būdų, kaip sumažinti biudžeto išlaidas, ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis sakė, kad jam kelia nerimą tai, hig gali būti nuspręsta atidėti euro zonos plėtrą.
„Mums kelia nerimą diskusijos apie euro zonos plėtros atidėjimą arba Mastrichto kriterijų keitimą“, – „Bloomberg“ sakė V.Dombrovskis.
Jis aiškino, kad problema yra ne kai kurių Europos Sąjungos šalių noras įsivesti eurą, o kontrolės mechanizmo euro zonoje stygius.
Diskusijų, kad reikia griežtinti reikalavimus šalims, norinčioms įsivesti eurą, kilo po to, kai į viešumą iškilo faktai apie Graikijos sukeltus finansinius neramumus Europoje ir, siekiant įsivesti eurą, jos klastotus statistinius duomenis.
Mastrichto kriterijai reikalauja, į euro zoną stojančios šalies biudžeto deficitas būtų ne didesnis nei 3 proc. nuo BVP, viešojo sektoriaus skola neviršytų 60 proc. BVP, o vidutinė metinė infliacija negali viršyti kriterijaus, kuris apskaičiuojamas prie trijų mažiausių infliacijų ES valstybėse vidurkio pridedant 1,5 procento.
