„Noriu pasakyti, kad šiuo metu sąraše turime 44 tikslines kompanijas. Kažkurios iš jų bus pritrauktos. Prieš metus tame sąraše buvo 12 kompanijų, metų pabaigoje planuojame, kad jų bus 200“, – sakė D.Kreivys.
Ministras užsiminė trečiadienį dalyvavęs susitikime su vienos kompanijos, besižvalgančios Lietuvoje, atstovais. Vis dėlto jis negalėjo išduoti nei kokia tai kompanija, nei iš kokios ji šalies. „Profilis panašus kaip „Barclays“, – sakė ūkio ministras ir pridėjo, kad praėjusiais metais į Lietuvą atėjęs Didžiosios Britanijos bankas „Barclays“ jau planuoja plėtrą.
„Mano duomenimis, dabar jie turi išsinuomoję ploto 500 žmonių ir ieško ploto dar papildomai 200 žmonių. Papildomai Lietuvoje jie planuoja steigti kontaktinį ir duomenų apdorojimo centrus“, – kalbėjo D.Kreivys.
Paklaustas, kas vilioja į Lietuvą užsienio kompanijas, ministras teigė, kad jas traukia Lietuvoje ruošiamų specialistų kompetencija. „Dažnai patys save nuvertiname. Kiek tenka bendrauti su investuotojais, mūsų kompetencija viršija jų lūkesčius“, – aiškino D.Kreivys.
Jo teigimu, Lietuvoje ruošiamų specialistų žinios būna nebent per plačios ir jiems prireikia mokymų, kad įgautų konkrečių žinių. „Bet bendras lygis yra labai geras“, – patikino D.Kreivys.
Papildyta 10.55 val. Lygiuosimės į Skandinaviją
Ūkio ministras taip pat sakė, kad Lietuva turėtų orientuotis į Skandinavijos šalis ir iki 2015 metų tapti Šiaurės ir Baltijos regiono paslaugų centru, o iki 2020 metų šio regiono inovacijų centru.
„Mes esame arti regiono, kuris yra vienas moderniausių pasaulyje ir orientuojasi į paslaugas, į aukštąsias technologijas. Didelio pasirinkimo neturime: arba turime artėti prie jų pagal savo rodiklius, arba eksportuoti pas juos savo darbo jėgą“, – kalbėjo ūkio ministras.
Anot jo, yra parengtas konkretus planas, kuriame apibrėžti tiksliniai sektoriai, kuriuos reikėtų vystyti. „Tiek aukštosios technologijos, tiek inžinerinė pramonė, tiek chemijos pramonė. Tai sektoriai, kuriuos kryptingai vystant kartu galima pasiekti tikrai neblogus rezultatus“, – sakė D.Kreivys.