„Prezentacija tikrai graži, viršelio nuotrauka taip pat, tačiau iš esmės tai tėra piaras, realaus turinio jokio nėra. Tą braižą mes jau matėme – paskelbiama didžioji naujiena, o vėliau susiduriame su įgyvendinimu. Bet šiuo atveju ir ta naujiena nėra didžioji, nes du trečdaliai numatytų lėšų jau buvo suplanuotos anksčiau, o naujas trečdalis teks toms pačios sritims, kaip ir senos“, – BNS sakė D.Misiūnas.
„Tai dar viena strategija, kuri ir liks skambia strategija. Ją galime dėti į lentyną, kurioje tokių strategijų jau turime daug“, – pridūrė jis.
Pasak D.Misiūno, pačioje strategijoje įžvelgti kažkokių naujų dalykų yra labai sunku, nes apie panašius planus ir permainas kalbama jau ne vienerius metus.
Tai dar viena strategija, kuri ir liks skambia strategija. Ją galime dėti į lentyną, kurioje tokių strategijų jau turime daug.
„Girdime tuos pačius raktinius žodžius, kaip ir anksčiau, tikrai čia nėra nieko naujo, eterio užpildymas ir tiek. Neramina tai, kad mes leisime dar daugiau pasiskolintų pinigų. Tos investicijos turi šalutinį efektą – kas bus sukurta, tą vėliau reikės išlaikyti. Bus ta pati situacija, kurią dabar turime su Europos Sąjungos lėšomis finansuojamais vandentiekio ir kanalizacijos projektais“, – pabrėžė D.Misiūnas.
Finansų ministras Vilius Šapoka antradienį pranešė, kad į Lietuvos ekonomiką po koronaviruso krizės per pusantrų metų planuojama investuoti 6,3 mlrd. eurų – 1,8 mlrd. eurų daugiau nei buvo numatyta anksčiau.
Plane išskirti penki prioritetai – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos atskiros ministerijos.
Finansų ministerijos skaičiavimais, vienas pagal planą investuotas euras ilgalaikėje perspektyvoje atneš 1,88 eurų grąžą ir generuos 11,8 mlrd. eurų vertės BVP nominalia išraiška.
Šiuo etapu ministerija pateikė investicijų planą viešam aptarimui.