„Beveik visi prekybos susitarimai mums yra nepalankūs. Mūsų draugai ir priešai Jungtines Valstijas išnaudojo daugelį metų. Mūsų plieno ir aliuminio sektoriai yra mirę. Atėjo laikas pokyčiams!“ – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“.
Kiek anksčiau du D.Trumpo administracijos pareigūnai pareiškė, kad muitai – 25 proc. muitas plienui ir 10 proc. muitas aliuminiui – greičiausiai bus nustatyti be jokių išimčių sąjungininkams.
„Žinau, kad jis kalbėjosi su ne vienu pasaulio lyderiu, – televizijos kanalo ABC laidoje „This Week“ pareiškė prekybos sekretorius Wilburas Rossas. – Sprendimą, be jokios abejonės, priims jis. Tačiau dabar, kiek žinau, jis kalba apie muitus be išimčių.“
Vėliau duodamas interviu televizijos kanalui NBC W.Rossas pažymėjo, kad D.Trumpas dar gali pakeisti savo nuomonę, kaip kad yra buvę kitais klausimais.
„Pamatysime. Pamatysime. Žinau, kad su prezidentu kalbėjo daug ministrų iš daugybės šalių. Jie kalbėjo su manimi. Jie kalbėjo su kitais. Pamatysime. Sprendimus priima prezidentas“, – pareiškė jis.
Paskelbęs apie planus nustatyti importo muitus, D.Trumpas įžiebė nerimą dėl galimo prekybos karo ir sukėlė JAV prekybos partnerių pasipiktinimą.
Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės biuras pranešė, kad Theresa May, kuri sekmadienį su D.Trumpu kalbėjo telefonu, išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl muitų.
Europos Sąjunga (ES) pareiškė, jog rengia priemones, kurios bus taikomos pirmaujantiems JAV prekių ženklams, tokiems kaip motociklai „Harley-Davidson“ ir džinsai „Levi's“, o Kinija įspėjo, jog „nesėdės sudėjusi rankų“, jeigu bus kenkiama jos interesams.
„Apvalinimo klaida“
Kanada, kuri gali labiausiai nukentėti nuo muitų, nes yra pagrindinis JAV plieno ir aliuminio importo šaltinis, muitus pavadino „nepriimtinais“.
Tuo tarpu W.Rossas, kuris pareiškė manąs, kad muitai įsigalios kovo 5 dieną prasidedančią savaitę, nesureikšmino galimo atsakomųjų priemonių poveikio ekonomikai.
„Žinoma, gali būti kažkiek kerštaujama, tačiau sumos, apie kurias jie kalba, yra gana nereikšmingos“, – pareiškė jis.
„Europiečiai pagrasino nustatyti kažkokias priemones prekėms, kurių vertė sudaro apie 3 mlrd. JAV dolerių. Mūsų dydžio ūkyje tai yra mažytė, vos 1 proc. dalelytė“, – pažymėjo prekybos sekretorius.
„Taigi, nors tokios priemonės kurį laiką galės daryti neigiamą poveikį konkrečiam gamintojui, bendrą poveikį iš esmės bus galima laikyti apvalinimo klaida“, – pareiškė jis.
Respublikonai ir administracija D.Trumpo planus įvertino prieštaringai, tačiau JAV prezidentas „Twitter“ tinkle penktadienį parašė, kad „prekybos karai yra gerai, juos lengva laimėti“.
O Peteris Navarro, Baltųjų Rūmų patarėjas prekybos klausimais, pareiškė, kad administracija svarstys išimtis konkrečiais importo atvejais, bet „išimčių atskiroms šalims nenustatys“.
„Kai tik pradedi daryti išimtis įvairioms šalims, turi didinti muitus visiems kitiems. Kai tik padarai išimtį vienai šaliai, tuomet turi padaryti išimtį kitai šaliai ir taip toliau“, – pareiškė jis televizijos kanalui CNN.
Priežastis – „nacionalinis saugumas“
D.Trumpas pareiškė, kad importo muitai bus nustatyti nacionalinio saugumo sumetimais.
Tačiau didžiausia JAV tiekėja yra sąjungininkė Kanada, kuriai tenka 40 proc. JAV aliuminio importo ir 16 proc. plieno importo.
Tuo tarpu P.Navarro aiškino, kad „problemos esmė“ yra Kinija, nors jos dalis JAV plieno ir aliuminio importo rinkoje yra gana nedidelė.
„Esmė ta, kad Kinija turi milžiniškus perteklinius ir aliuminio, ir plieno gamybos pajėgumus. Jie užtvindo pasaulio rinką šiais produktais, kurie atkeliauja į mūsų ir kitas šalis“, – pareiškė jis.
Savo ruožtu Kinijos nacionalinio liaudies kongreso atstovas spaudai Zhang Yesui įspėjo, kad „politika, formuojama remiantis klaidinga nuomone arba neteisingu požiūriu, pakenks santykiams, o jos pasekmės bus nepalankios visoms šalims“.
„Kinija nenori prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis, – pareiškė jis spaudos konferencijoje. – Tačiau jeigu JAV imsis veiksmų, kurie pakenks Kinijos interesams, Kinija nesėdės sudėjusi rankų.“
