Tarifų įvedimas ES gaminamiems automobiliams buvo laikomas tuo lakmuso popierėliu, kuris reikštų, kad JAV leidžiasi į gilesnį prekybos konfliktą, galintį pridaryti rimtos žalos ES ekonomikai, įskaitant Lietuvos gamybą bei eksportą.
„Tai – ne tik tiesioginė grėsmė Vokietijos automobilių pramonei, kurioje dirba 800 tūkst. darbuotojų, tačiau ir Lietuvai, Vokietijos, Skandinavijos šalių automobilių pramonei, tiekiančiai labai daug įvairių automobilių detalių“, – prasidėjus prekybos konfliktui prieš du mėnesius kalbėjo „Swedbank“ vyr. ekonomistas N.Mačiulis.
Tačiau nors atrodė, kad mintis apie muitų įvedimą ES gaminamiems automobiliams yra patraukta į šalį, JAV prezidentas D.Trumpas vėl sugrąžino prie minties apie itin skausmingą scenarijų Europai. Tik šį kartą kalbama apie dar didesnio dydžio tarifus – 25 proc. vietoje anksčiau minėtų 20-ties.
Tai būtų vienas esminių lūžių
N.Mačiulis pastebi, kad prieš mėnesį vykusiame susitikime su Jeanu-Claude`u Junckeriu buvo sutarta, jog JAV neapmokestins automobilių, atvirkščiai, bus ieškoma būdų, kaip mažinti dabartinius tarifus. Tačiau D.Trumpas, pašnekovo teigimu, per pastaruosius metus pagarsėjo tuo, kad, nors susitikimuose randamas sutarimas, išsiskirsčius jis grįžta prie pradinės arba prie dar griežtesnės nuomonės. Taip, pasak N.Mačiulio, jau buvo ir derybose su Kinija, ir derybose Kanadoje tarp G7 lyderių.
„Be jokios abejonės, jei JAV apmokestintų iš ES importuojamus automobilius 25 proc. tarifu, tai būtų labai reikšmingas žingsnis. Iki šiol pritaikyti tarifai plienui ir aliuminiui turi labai nedaug įtakos ES valstybėms, nes šių prekių eksportuojama labai nedaug. Todėl tai nepaveikė nei finansų rinkų, nei ekonominių perspektyvų.
Tačiau automobilių pramonė Europoje yra labai didelė, nuo jos yra priklausoma didžiausia bei antra didžiausia euro zonos ekonomika. Tai svarbu ir daugeliui kitų valstybių, kurios gamina automobilius arba tiekia jų detales. Tarp jų – ir Lietuva. Tai reikštų ir tiesioginį neigiamą poveikį dėl sumažėjusios gamybos bei eksporto, ir labai stiprų precedentą tęsti prekybinių santykių įšaldymą, nes ES tikrai atsakytų papildomais tarifais JAV prekėms“, – kalba ekonomistas.
Pašnekovas pažymi, kad kuo labiau plečiamas tarifų sąrašas, tuo atsitraukimas iš prekybos karo tampa sudėtingesnis.
„Jei dabartinis D.Trumpo ėjimas nėra tiesiog grasinimas, norint išsireikalauti geresnes sąlygas iš ES, tai turbūt yra vienas esminių lūžių tarptautinės prekybos istorijoje, galintis vesti prie daug labiau įšaldytų prekybinių srautų pasaulyje.
Tačiau D.Trumpas šį pareiškimą padarė politiniame renginyje, todėl galima manyti, kad kol kas tai yra politinė retorika, nukreipta į savo elektoratą. Nepamirškime, kad šių metų rudenį artėja vidurio kadencijos rinkimai Kongrese. Respublikonams labai svarbu išlaikyti valdžią tiek Senate, tiek Atstovų Rūmuose. Viena iš tų priemonių – kalbos apie protekcionizmą valstijose, kuriose tai yra aktualu. Tačiau yra ir kita medalio pusė – nemažai valstijų ir pačių respublikonų yra labai nepatenkinti prekybos karu“, – sako N.Mačiulis.
Įsibėgėjęs prekybos karas gali sukurti pavojingą situaciją
LRT.lt jau rašė apie tai, kokia sudėtinga situacija pasaulio ekonomikoje gali susiklostyti dėl įsibėgėjusios prekybos karo.
Ekonomistas N.Mačiulis sakė, kad kol kas horizonte matyti daugiau grėsmių ekonomikai nei galimybių susitarti.
„Stebėdami JAV ir Kinijos santykius matome, kaip prekybos barjerai didėja ir yra eskaluojami. Tai – labai geras pavyzdys, kaip nenusileidžiant nė vienai pusei, galime atsidurti situacijoje, kokioje pasaulis buvo praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje po didžiosios ekonominės depresijos. Tuomet kiekviena valstybė bandė apsaugoti savo rinką importo tarifais, įvairiomis kvotomis ir barjerais“ – kalbėjo N.Mačiulis.
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda aiškino, kad įsisiūbavus prekybos karams ir esant ribotoms centrinių bankų priemonėms, pasaulio ekonomika galėtų atsidurti labai sudėtingoje būsenoje, vadinamoje stagfliacija.
„Jei importo muitai turės poveikį kainoms ir padidins tų prekių kainas, o dėl smunkančios paklausos BVP ims mažėti, turėsime baisų derinį, kada vienu metu kainos kyla, o ekonomika smunka. Kitaip tariant, pasaulis kurį laiką gali atsidurti stagfliacijoje.
Stagfliacijos būsenos centriniai bankai netenka pasirinkimo, nes dažniausiai jiems nebeįmanoma išspręsti tikslų konflikto. Jei kovoji su kainų kilimu, dar labiau smunka ekonomika, jei kovoji su ekonomikos smukimu, vykdydamas ekspansinę pinigų politiką, paskatini kainų kilimą. Tokioje situacijoje centrinių bankų padėtis būtų tikrai nepavydėtina. Tačiau, galvoju, jie, ko gero, būtų labiau linkę aukoti kainų stabilumą vardan ekonomikos skatinimo“, – LRT.lt sakė G.Nausėda.
