„Kinijos atveju esame teisūs“, – parašė D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.
„Atminkite, tai jie sulaužė susitarimą ir pamėgino pakartotinai dėl jo derėtis. Iš Kinijos gausime dešimtis milijardų JAV dolerių muitų.“
Tuo tarpu tyrimai iš esmės rodo, jog didžiausia muitų poveikio našta tenka eiliniams amerikiečiams, nes rinkliavas moka importuotojai ir jos galiausiai – bent iš dalies – užkraunamos vartotojams.
D.Trumpo įrašai tviteryje pasirodė netrukus po to, kai jo ekonomikos patarėjas Larry Kudlow sekmadienį pripažino, jog muitus moka ne tik Kinija.
„Tikrai taip. Iš esmės mokės abi šalys. Tai [muitus] mokės abi šalys“, – pareiškė patarėjas televizijos laidoje „Fox News Sunday“.
D.Trumpas praėjusią savaitę pareiškė, jog Pekinas išsižada derybose dėl prekybos prisiimtų įsipareigojimų, ir liepė 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms taikomus muitus padidinti nuo 10 iki 25 procentų. Padidinti muitai įsigaliojo penktadienį.
Po to jis, anot JAV prekybos atstovo Roberto Lighthizerio, liepė padidinti muitus beveik visoms iš antrosios didžiausios pasaulio ekonomikos įvežamoms prekėms, kurioms muitų tarifai dar nebuvo padidinti, o tų prekių vertė sudaro apie 300 mlrd. JAV dolerių.
„Kinija patirs bendrojo vidaus produkto (BVP) nuostolių ir taip toliau, nes mažės eksporto rinka...“, – pareiškė L.Kudlow, tačiau po to sutiko su laidos vedėjo pareiškimu, jog, nepaisant pasekmių, su kuriomis susidurs Kinija, muitus realiai mokės JAV įmonės ir vartotojai.
„Taip, tam tikru mastu. Taip, aš to neginčiju. Vėlgi, nuo to [muitų] nukentės abi šalys“, – pareiškė L.Kudlow.
Naujų derybų kol kas nesuplanuota
Tačiau jis taip pat patikino, jog muitai JAV ekonomikai nepadarys „jokios reikšmingos žalos“, nes ji „klesti“.
Ketvirtadienį ir penktadienį vykęs eilinis JAV ir Kinijos derybų dėl prekybos ratas baigėsi be susitarimo, tačiau derybos visgi nenutrūko.
Prekybos karą D.Trumpas įžiebė pernai, siekdamas priversti Kiniją pakeisti savo prekybos praktiką, kurią jis vadina nesąžininga.
Jungtinės Valstijos reikalauja, kad Kinija pakeistų savo politiką, susijusią su, be kita ko, intelektinės nuosavybės apsauga ir milžiniškomis subsidijomis valstybinėms bendrovėms.
Nuo 2018 metų Vašingtonas ir Pekinas įvedė importo muitus daugiau kaip 360 mlrd. JAV dolerių vertės vienas kito prekėms. Dėl to gerokai nukentėjo JAV žemės ūkio produktų eksportas į Kiniją, taip pat abiejų šalių pramonės sektoriai.
L.Kudlow laidoje taip pat pareiškė, kad JAV ir Kinijos prezidentų susitikimas, kuriame D.Trumpas ir Xi Jinpingas pamėgintų išspręsti savo nesutarimus dėl prekybos, galėtų įvykti kitą mėnesį rengiamame Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikime.
Tačiau jis pridūrė, jog naujų derybų kol kas nėra suplanuota.
Nors L.Kudlow aiškiai davė suprasti, kad Jungtinės Valstijos nenori nusileisti, jis pamėgino išsklaidyti nerimą ir pabrėžė, jog derybų procesas tęsiasi.
„Turime pamatyti kažką daug aiškesnio ir, kol tai įvyks, turėsime toliau taikyti muitus, – pareiškė patarėjas. – Negalime taikstytis su įsipareigojimų atsisakymu.“
Kalbėdamas apie būsimas derybas, L.Kudlow pažymėjo, jog „kol kas nėra jokių konkrečių planų“, tačiau pridūrė, jog Kinija iždo sekretorių Steveną Mnuchiną ir JAV prekybos atstovą Robertą Lighthizerį (Robertą Laithaizerį) pakvietė į Pekiną ir, tikėtina, bus surengtos diskusijos aukštesniu lygmeniu.
Tikimybė, jog D.Trumpas ir Xi Jinpingas susitiks per G20 aukščiausiojo lygio susitikimą Japonijoje birželio pabaigoje, „galbūt yra gana didelė“, pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas.
G20 aukščiausiojo lygio susitikimas įvyks Osakoje birželio 28–29 dienomis.
„Turime pakeisti dviejų šalių prekybos santykius, kad jie būtų naudingi Jungtinėms Valstijoms, jos darbininkams, jos ūkininkams ir taip toliau. Turime tai padaryti, – pareiškė L.Kudlow. – Šie santykiai yra pernelyg nesubalansuoti.“
Nors šalininkai giria griežtą D.Trumpo derybų taktiką, laisvąją prekybą palaikantys respublikonai yra įspėję, jog muitai gali padaryti realią žalą JAV ekonomikai, o daugelis ūkininkų, įskaitant D.Trumpo rėmėjus, sako, jog muitai apkarpė jų pelną.