O šio mėnesio pradžioje nutrūkus ekonomikos milžinių deryboms, D.Trumpas pareiškė, kad jo „kieta“ strategija veikia.
„Manau, mums labi gerai sekasi tvarkytis su Kinija, – Baltuosiuose rūmuose susirinkusiems žurnalistams pareiškė D.Trumpas. – Kinija labai norėtų susitarti su mumis. Mes buvome pasiekę susitarimą, jie sulaužė susitarimą. Manau, jei galėtų viską pakartoti, jie nebūtų padarę to, ką padarė.“
Kiek anksčiau atrodė, kad derybos duoda rezultatų, tačiau mėnesio pradžioje D.Trumpas apkaltino Pekiną atsisakius derybų metu prisiimtų įsipareigojimų ir nedelsdamas įvedė papildomus muitus 200 mlrd. JAV dolerių vertės importui iš Kinijos.
Taip pat D.Trumpas nesiliauja tvirtinti, kad būtent Kinija moka už muitus ir pildo JAV iždą. Iš tiesų, muitų našta faktiškai tenka importuotojams ir vartotojams.
„Muitai turi griaunantį poveikį Kinijai. Žmonės bėga iš šalies ir perkelia savo įmones, – tvirtino D.Trumpas. – Šios bendrovės keliasi į Vietnamą ir kitas Azijos šalis.“
Taip pat Jungtinių Valstijų prezidentas pridūrė: „Galiu teigti, kad Kinija labai nori susitarti. Kinija vis labiau silpsta.“
Didžiųjų šalių konfliktas yra labai nenaudingas JAV ūkininkams ir ypač sojų augintojams, todėl D.Trumpo administracija buvo priversta paskelbti apie 16 mlrd. JAV dolerių paramos programą nuo prekybos karo nukentėjusiems ūkininkams.
„Metų pradžioje Kinija atnaujino pirkimus, tačiau pastaruoju metu pirkimų iš JAV srautas smarkiai prislopo“, – pareiškė konsultacijų bendrovės „Doane Advisory Services“ analitikas Billas Nelsonas.
Taip pat analitikas pažymėjo, kad kinai nepasiėmė pateiktų užsakymų.
Naujausia savaitinė eksporto pardavimo ataskaita rodo, kad nuo gegužės 16 dienos Jungtinėse Valstijose buvo sukaupta 7 mln. tonų neparduotų sojų atsargų, palyginti su 1,87 mln. tonų atsargomis tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
