2009 m. įvykusiai B.Obamos inauguracijai buvo surinkti 55 mln. JAV dolerių, o 2013 m. suma siekė 43 mln. JAV dolerių.
Naujienų agentūros „Associated Press“ duomenimis, tarp pačių didžiausių D.Trumpo inauguracijos rėmėjų yra tokie koncernai kaip lėktuvų gamintojas „Boeing“, skyręs 1 mln. dolerių bei pusę milijono dolerių atseikėjęs energetikos holdingas „Chevron“. Dosniausias aukas skyrusių JAV įmonių sąraše yra ir tokie garsūs prekių ženklai kaip „AT&T“, „Verizon“ bei „Coca-Cola“.
Likusius rėmėjus inauguracijos komitetas turės atskleisti per 90 dienų nuo D.Trumpo prezidentinės priesaikos pradžios.
Likusius rėmėjus inauguracijos komitetas turės atskleisti per 90 dienų nuo D.Trumpo prezidentinės priesaikos.
D.Trumpo inauguracijai bent 250 tūkst. dolerių skyrusių bendrovių vadovų laukia vakarienė su būsimuoju JAV viceprezidentu Mike Pence'u ir jo žmona bei kiti ypatingi renginiai, kurių metu verslininkai galės pabendrauti su naująja Baltųjų rūmų administracija. Tiesa, diskusijos su naujaisiais už Vašingtono politiką atsakingais asmenimis numatytos ir bent 100 tūkst. dolerių inauguracijai skyrusiems verslininkams.
Nors tiek Demokratų, tiek Respublikonų partijų atstovai ilgą laiką į savo atstovų inauguracijas kvietė savo finansinius rėmėjus, bet šių metų inauguracija išsiskiria ne tik rekordine paaukotų pinigų suma, tačiau ir skaidrumo trūkumu. D.Trumpo atstovai sulaužė iki šiol egzistavusią tradiciją iki renginio atskleisti visą informaciją, susijusią su rėmėjais.
Kritikai jau prakalbo apie tai, kad tokia palengvinta kooperacijų atstovų prieiga prie naujosios JAV valdžios prieštarauja D.Trumpo rinkiminei retorikai.
Vienintelė prezidento inauguracijos dalis, kurią rengti reikalauja JAV Konstitucija, yra priesaikos ceremonija, atliekama ant Kapitolijaus laiptų. Ši inauguracijos dalis yra vienintelė, kuriai skiriami šalies mokesčių mokėtojų pinigai.
Karinį paradą organizuoja ir finansuoja šalies kariuomenė, o visi likusieji renginiai apmokamai privačių rėmėjų lėšomis.