Dabar jau visi bankai už norą turėti pinigų kišenėje privers susimokėti

Lietuvos komerciniai bankai vienas po kito praneša, kad apmokestins didelių sumų išsigryninimą bankomatuose. Bankams atrodo, kad turėti daug grynųjų pinigų yra nesaugu ir neprotinga, todėl gyventojus už tokį „neprotingumą“ dabar paprašys susimokėti.
DNB
DNB / dnb.lt nuotr.

DNB bankas praėjusią savaitę pranešė, kad nuo rugpjūčio pirmosios DNB klientai už kiekvieną grynųjų pinigų operaciją mokės po 0,3 euro, o, išsigryninę daugiau nei 500 eurų, už kiekvieną papildomą sumą mokės po 0,3 proc.

Nuo liepos 9 dienos panašų mokestį pradės taikyti ir SEB bankas. Tiesa, kol kas jis apmokestina ne visas pinigų išsigryninimo operacijas.

Mokėjimo kortelėms, į kurių sąskaitas yra pervedamas asmens darbo užmokestis, nustatytas 500 eurų, o paslaugų planų naudotojams nepriklausomai nuo turimos mokėjimo kortelės – 800 eurų per mėnesį nemokamas pinigų išgryninimo naudojantis bankomatais limitas. Taip bankas siekia paskatinti naudojimąsi kortelėmis, kuris, banko teigimu, yra saugesnis ir patogesnis.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius 15min.lt sakė, kad bankas naujų mokesčių neplanuoja. Tiesa, už pinigų išgryninimą „Swedbank“ mokestį jau yra įvedęs – dabar galiojantis nemokamas pinigų išgryninimo limitas „Swedbank“ debeto kortelėms nesikeičia jau keletą metų ir siekia 580 eurų, kai pinigai išgryninami „Swedbank“ bankomatuose. Išgryninus daugiau nei 580 eurų per mėnesį, taikomas 0,4 proc. mokestis nuo sumos, viršijančios nustatytus 580 eurų. 

Laikomės nuomonės, jog grynintis dideles grynųjų pinigų sumas yra neracionalu, nes daugelyje vietų už prekes ir paslaugas galima atsiskaityti kortele.

„Šiuo metu jokių naujienų apie mūsų banko paslaugų įkainių pokyčius neturime. Manome, kad dabar banko paslaugų kainodara yra optimali ir atitinka rinkos situaciją. (…) Mūsų duomenys rodo, kad klientai vis dažniau renkasi atsiskaityti mokėjimo kortele, o ne grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, šių metų sausio ir vasario mėnesiais gyventojai mokėjimo kortele atsiskaitydavo 20 proc. dažniau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o atsiskaitymų apyvartos ūgtelėjo 15 proc.”, – sakė S.Abraškevičius.

Pasak jo, daug grynųjų pinigų turėti yra nesaugu: „Laikomės nuomonės, jog grynintis dideles grynųjų pinigų sumas yra neracionalu, nes daugelyje vietų už prekes ir paslaugas galima atsiskaityti kortele. Be to, svarbus ir pinigų saugumo klausimas. Praradus ar pametus mokėjimo kortelę, pinigai joje liks saugūs, o praradus grynuosius pinigus greičiausiai teks su jais atsisveikinti.“

„Nordea“ klientai už bet kokios sumos išsigryninimą moka 0,4 proc. nuo sumos. Tiesa, auksiniai banko klientai ir įmonių darbuotojai, su kuriais bankas yra sudaręs sutartį, per mėnesį nemokamai gali išsigryninti iki 870 eurų, o kitoms sumoms taikomas 0,4 proc. mokestis. 

„Šiaulių banke“ pinigų išgryninimas kainuoja nuo 0,6 proc. „Danske“ pinigų išgryninimas kainuoja nuo 0,4 proc.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis