Pirmadienį dalyviai skundėsi pusryčiams gavę žalią bananą ir saldintą arbatą.
Tačiau vienų pusryčių kaina vienam dalyviui siekia 2,23 euro – tokią kainą pasiūlė konkursą laimėjusi VšĮ „Bruneros“, kuri anksčiau kitu pavadinimu nuskambėjo juodosios buhalterijos istorijoje. Kaina yra artima maksimumui, kurį nurodė Lietuvos nacionalinis kultūros centras – 2,25 euro.
Tiesa, pagal bendrovės pateiktą meniu, pusryčiuose, be banano, dar turėjo būti patiektos dvi dešrelės, švieži agurkai, virti makaronai ir pomidorų padažas.
Pusryčių pirkimo konkurse varžėsi tik dvi bendrovės ir abi siūlė identišką kainą – po 180 tūkst. eurų. Konkurentė UAB „Riekė“ buvo įveikta pasiūlius vos 10 eurų nuolaidą.
Pietūs, patiekiami Vilniaus pramogų arenoje, Vingio parke ir stadionuose, LNKC jau kainuoja po 2,89 euro. O vakarienės kaina – 3,84 euro. Tai vėlgi tik dviem centais mažiau, nei nustatytas bendras maksimumas – 6,75 euro vienam dalyviui.
Tad iš viso per dieną vienam dalyviui maitinti skiriami kone 9 eurai. Palyginimui, dalyvių nakvynės kainuoja nuo 8 iki 25 eurų.
Šventės dalyviai skundėsi negavę ir pietų sekmadienį, nors jiems turėjo būti patiekta agurkinė perlinių kruopų sriuba, guliašas su bulvėmis ir paraugintų agurkų salotomis. O antradienį išsakytos abejonės dėl maisto saugumo.
Pietų ir vakarienių maitinimo viešasis pirkimas buvo padalintas į tris dalis, tačiau daugiau konkurencijos tai neatnešė: dvi dalys atiteko anksčiau nuo baudžiamosios bylos lengvai išsisukusiai „Brunerai“, o viena dalis – UAB „Riekė“ konsorciumui. Jos įveikė netgi konkurentę UAB „Oreita“, kuri siūlė mažesnes kainas. Su šios bendrovės vadovu 15min susisiekti nepavyko.
„Riekė“ kartu su partnere „Ovantis“ užsitikrino 153,7 tūkst. eurų, o „Brunera“ – 487,2 tūkst. eurų. Bendrovių meniu kone identiški.
LNKC vadovas: pirkimų popierizme ir maistas tampa popieriniu
LNKC vadovas Saulius Liausa 15min teigia esantis dviprasmiškos nuomonės – nors didžiojoje dalyje vietų maistas tiekiamas kokybiškas, tačiau atskiri nesklandumai kaip šaukštas deguto gadina šventinę nuotaiką.
„Nuo pat pradžių buvome sutarę, kad tarnybos visose absoliučiai maitinimo vietose budi ir stebi, aš neturiu informacijos, kad būtų kažkoks tyrimas pradėtas. Jei kažkoks pažeidimas, tai fiksuoja jie ir mums informaciją pateiks. Jie visą atsakomybę prisiima ir stebi maistą“, – S.Liausa aiškino, kad maitinimą kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Tačiau jis pripažino, kad problemos prasidėjo dar viešųjų pirkimų fazėje.
„Matote, kasdieniame gyvenime netenka susidurti su maitinimo sektoriumi. Pagal tai, kad pirkimas yra didelis – nemažas iššūkis tokį kiekį pamaitinti – turbūt nėra ir daug tokių įmonių, kurios galėtų ir sugebėtų tą padaryti. Nelabai turiu informacijos, kiek tų įmonių galėtų – visada sukasi apie kelias įmones, kurios daro“, – vertino įvykusio pirkimo rezultatus S.Liausa.
Jis nepagailėjo kritikos viešųjų pirkimų tvarkai.
„Viešieji pirkimai, mano manymu, yra šiek tiek per daug į popierizmą nuėję. Nes va, matote, ir čia popieriuose viskas gražu, o realiame gyvenime reikia visai kitų saugiklių dėlioti ir tikrai įdėti labai daug pastangų, kad būtų galima sukontroliuoti.
Popierius kai kada lengviau pasidaro nei gyvenime. Iš principo Dainų šventę galėtų truputį kitaip įstatymas traktuoti, nes prie šios srities tenka prisiliesti kartą per 4 metus. Lyginant, kas buvo prieš 4 metus, ir kas dabar – tai labai daug popierizmo padaugėjo ir visokių juridinių reikalavimų, bet realiam gyvenime taip viskas, kaip matome“, – piktinosi S.Liausa.
Organizacija turi galimybę įtraukti tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą, jei jis nesilaiko sutarties. Tačiau tam reiktų sutartį nutraukti. S.Liausa teigė, kad tokią galimybę svarstys teisininkai.
„Aš įsivaizduoju, kad taip neturėtų būti Lietuvoje. (…) matyt, turėtų būti kažkokia įstatyminė bazė truputį kitaip sudėliota, jei čia ne pirmą kartą problemos, ir įvairiausių tų šleifų yra – kažkokie saugikliai turėtų apsaugoti mus nuo tokių maitintojų“, – sako S.Liausa.
Tačiau jis pripažino, kad ne viskas blogai – didžiąja dalimi tiek maistas, tiek ir jo pristatymas tenkina.
„Išties, ir to paties laimėtojo yra nemažai labai gerai pamaitintų, nes kaip supratau, gamina maistą per kelias vietas, ne vienoje vietoje. Kai kur jis atkeliauja labai puikios kokybės ir nėra jokių priekaištų, kitur jau reikia sėdėti, budėti su tarnybomis, kontroliuoti“, – sako LNKC vadovas.
Dainų šventės dalyvių maitinimo pirkimas kartą jau buvo nutrauktas, taip nurodžius Viešųjų pirkimų tarnybai. Tuomet LNKC direktorius S.Liausa tvirtino, kad galimi karteliniai susitarimai tarp bendrovių.
VPT: turėjo 4 metus pasiruošti, bet pirkimai pradėti likus mėnesiui
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) 15min paaiškino, kad bėdos greičiausiai jau buvo užprogramuotos.
„Didžiausia bėda yra ta, kad perkančioji organizacija pirkimą pradėjo gana vėlai, nors prieš kelerius metus žinojo, kad bus Dainų šventė ir reikės maitinti jos dalyvius. Pirkimą atliko skubotai, neturėdama pakankamai administracinių gebėjimų. Pirkimą reikėjo skaidyti į daugiau dalių, kad galėtų ateiti daugiau potencialių tiekėjų. Tai nebuvo padaryta. Sutarties vykdymo kontrolę turi vykdyti pati perkančioji organizacija. Šio pirkimo procedūrų VPT kol kas nevertino. Mes tam tiesiog neturėjome laiko“, – vardija trūkumus VPT atstovė Sigita Zumerytė.
Ji primena, kad pirmąkart pirkimas paskelbtas balandžio 17 d., tačiau buvo nutrauktas. O tuomet pirkimas atnaujintas tik gegužės 8 d.
O juodosios buhalterijos šešėlis netrukdo toliau dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
„Nesvarbu, kad tiekėjas galėjo būti skolingas kažkada anksčiau, taip pat ir „Sodrai“ ar VMI, tačiau jei tikrinimo metu nustatyta, kad nėra pašalinimo pagrindų – tiekėjas nėra nuteistas, neįsiteisėjo teismo sprendimas – iš pirkimo jo pašalinti perkančioji organizacija negalėjo“, – sako S.Zumerytė.
Tačiau VPT specialistai vos užmetę akis į procedūrų ataskaitą rado netikslumų. VPT kreipėsi į Dainų šventės organizatorių, kad juos patikslintų.
„Kodėl pusryčiams buvo pateiktas tik bananas ir sirupas, atsakyti sunku, kadangi pagal Pirkimo dokumentus to neturi būti. Už tai, kad būtų teikiama tai, kas buvo pasiūlyta, yra atsakingas tiek tiekėjas, tiek pati perkančioji organizacija, kuri turi užtikrinti tinkamą sutarties vykdymo priežiūrą“, – sako S.Zumerytė. Tačiau, anot jos, būtina tikrinti, ar tikrai anoniminiai skundai pagrįsti.
Anot jos, jei būtų nustatyti esminiai sutarties pažeidimai, LNKC turėtų sutartį nutraukti ir tiekėją įtraukti į Juoduosius sąrašus, tačiau tokiu atveju šventės dalyviai apskritai liktų be maitinimo.
Nakvynių kaina – nuo 8 iki 26 eurų
Dainų šventės organizatorė viešaisiais pirkimais pasirašė sutarčių už 1,18 milijono eurų, iš jų 70 procentų, arba 821 tūkstantis eurų, tenka maitinimui.
Dalyvių apgyvendinimas, lyginant su maitinimu, atrodo itin pigus – tam pakako mažos vertės pirkimų. Apgyvendinimui bus skiriama apie 51 tūkstantį eurų.
Brangiausios nakvynės – viešbutyje „Ecotel Vilnius“, kur 80 asmenų nakvynė su pusryčiais kainuos po 25,5 euro už naktį. Standartinė kaina viešbutyje yra 58 eurai už vienvietį kambarį.
Viešbutyje „Corner Hotel“ 78 asmenų nakvynė kainuos po 23,5 euro, o dar 100 asmenų – po 22,3 euro, į kainą taip pat įskaičiuoti ir pusryčiai.
150 dalyvių apsistos „Green Park Hotel“, kur nakvynės su pusryčiais kainuos po 19,5 euro.
Po 18-19 eurų atsieis nakvynė ir pusryčiai „Žemaitės“ viešbutyje, čia viešės 42 asmenys.
Hostelyje „Jamaika“ 57 žmonių nakvynės kainuos po 11 eurų, o hostelyje „Pogo“ 28 asmenys nakvos taikant 12 eurų kainą.
Pigiausiai nakvynes dalyviams pasiūlė universitetų bendrabučiai. Mykolo Romerio universitetas 320 žmonių apnakvindins po 7,56 Eur už naktį, Vilniaus universitetas pasiūlė 225 žmonėms apsistoti už 8 eurų kainą nakčiai, Lietuvos edukologijos universitetas priims 125 žmones, o jų nakvynės kainuos po 9,88 euro.
Scenų įrengimui, ekranams, apšvietimui iš viso bus išleista 214 tūkstančių eurų. Iš jų daugiausia – 50 tūkstančių eurų – nugriebs UAB „Stage Lite“, už šią sumą apšviesdama Kalnų parką dainų šventei „Vardan tos ...“.
Apšvietimui buvo perkamos paslaugos 8 vietovėse – į kiekvieną sulaukta tik po vieną pasiūlymą iš tiekėjų, todėl paslaugos pirktos be konkurencijos, rodo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikta ataskaita.
Scenos taip pat aštuonios – o brangiausia bus įrengta Vingio parke. Čia tiekėja „Topaz LT“ pateikė pasiūlymą už 22,2 tūkst. eurų.
„Lietuvos geležinkeliai“ skelbiasi renginio vežėju, tačiau šventei bilietus taip pat teko nusipirkti – tiesa, su 50 procentų nuolaida. Šventės dalyvių bilietams bus išleista 33,9 tūkst. eurų. Daugiausia keleivių važinės iš Kauno ir Klaipėdos.
Dar 16 tūkst. eurų atsieis dalyvių apsauga – viešąjį pirkimą laimėjo „Ekskomisarų biuras“. O bilietų platinimo paslaugą užtikrina bilietai.lt, už 14,7 tūkst. eurų. Komisinis mokestis sieks 42 centus už bilietą.
„Bruneros“: šventei pasiruošti turėjome tik dvi savaites
15min atsiųstame atsakyme „Bruneros“ teigia, kad niekuo nepagrįsti anoniminiai gandai dėl prastos maisto kokybės neturi pagrindo.
„Užtikriname, kad maistas gaminamas laikantis geros higienos praktikos taisyklių reikalavimų, pagal visus galiojančius teisės aktus. Maisto gamybos procesą nuolatos tikrina atsakingos institucijos“, – teigiama komentare.
Bendrovė patikina dedanti visas pastangas, kad visi šventės dalyviai būtų pavalgę laiku ir skaniai.
„Šventės pasiruošimui turėjome realiai dvi savaites. Tokio masto renginiui reikėtų keleto mėnesių laiko tinkamai tinkamai pasiruošti. Esame patyrę maitintojai, turime patirties maitinant masinių renginių dalyvius, todėl ir dalyvavome viešojo pirkimo konkurse. Maistas tiekiamas daugiau kaip šimte taškų, gaminamas daugiau kaip 20-tyje vietų. Sutelkta komanda, dirba šimtas virėjų, priimta du šimtai maisto išdavėjų“, – vardija viešoji įstaiga.
„Bruneros“ skaičiuoja, kad kasdien išverdama iki 5000 tonų sriubos. Maistą dalina jaunimo atstovai.
„Gali atsitikti, kad į ne į kiekvieną lėkštę įdedama vienodai maisto. Būna, kad kolektyvai vėluoja pietų ar vakarienės, tenka maitinti po kelias grupes iš karto. Maistą gaminame griežtai pagal su visomis institucijomis suderintą valgiaraštį. Jame įvairių mėsinių patiekalų, daržovių, kasdien duodama vaisių, kurių per visą šventę bus suvalgyta ne viena dešimtis tonų“, – teigiama komentare.
Vienintelis „Bruneros“ dalininkas yra Irmantas Norkus, kuris yra ir vienos iš didžiausių Lietuvoje maisto tiekimo įmonės „Pontem“ valdybos pirmininkas. Įmonė „Pontem“ yra nuskambėjusi ne kartą, o kovo mėnesį pateko į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.
Pats I.Norkus 15min teigė šiuo metu esantis užsienyje, todėl nieko nežino apie situaciją.
