Vis dėlto, kalbant apie vandens perdirbimą reikia neužmiršti, kad gauti gyventojų pritarimą tokiai idėjai yra milžiniškas iššūkis.
Perdirbto vandens panaudojimas Kalifornijos golfo laukuose, ūkiuose ar zoologijos soduose yra įprastas reiškinys jau daugybę metų. Tačiau įtikinti žmones gerti perdirbtą vandenį reikalauja didelių pastangų.
Žmones nuo šio veiksmo atbaido psichologinis faktorius, kad yra geriamas jau užterštas vanduo, kuris dar prieš valandą galėjo būti panaudotas kurio nors namų ūkio tualeto bakelyje.
Žmones nuo šio veiksmo atbaido psichologinis faktorius, kad yra geriamas jau užterštas vanduo, kuris dar prieš valandą galėjo būti panaudotas kurio nors namų ūkio tualeto bakelyje.
Pasiūlymai perdirbtą vandenį tiekti San Diego ir Los Andželo gyventojams pasirodė dar XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje.
Tačiau tuomet kai kurie protestuotojai atmetė šį pasiūlymą, tokį vandenį niekinamai pavadinę keliaujančiu „iš tualeto į kraną“.
Los Andžele tuo metu buvo pastatyta 55 mln. dolerių kainavusi vandens valymo gamykla, bet joje perdirbtas vanduo niekada nebuvo tiekiamas miesto gyventojams, o nukreipiamas įvairiems ūkinės paskirties objektams.
Tačiau Orindžo apygarda, kurioje nuo 2008 m. veikia vandens valymo gamykla, nusprendė po truputį pripratinti žmones prie minties apie geriamą perdirbtą vandenį. Apygarda išvalyto vandens iš karto netiekia į geriamojo vandens punktus, bet siunčia į po žeme esančias saugyklas, kur jis yra praskiedžiamas iš šaltinių gautu vandeniu.
Tačiau Orindžo apygarda, kurioje nuo 2008 m. veikia vandens valymo gamykla, nusprendė po truputį pripratinti žmones prie minties apie geriamą perdirbtą vandenį.
481 mln. dolerių kainavusią gamyklą per šiuo metu besitęsiančią sausrą nuspręsta dar labiau išplėsti ir investuoti papildomus 142 mln. dolerių.
Prognozuojama, kad po šios plėtros gamyklos pajėgumai išaugs 40 proc. ir joje bus pagaminama daugiau negu 378 mln. litrų (100 mln. galonų) vandens.
Vandens perdirbimas po truputį populiarėja ir kitose JAV vietose, pavyzdžiui vandens trūkumo kamuojamuose Teksaso miestuose.
Lapkritį San Diego miesto taryba pritarė 2,9 mlrd. vertės „Švaraus vandens programai“, pagal kurią iki 2035 m. perdirbtas vanduo sudarys apie trečdalį mieste sunaudojamo vandens.
Be to, gyventojams perdirbtą vandenį bandys dar kartą pasiūlyti ir Los Andželas.
Be to, gyventojams perdirbtą vandenį bandys dar kartą pasiūlyti ir Los Andželas.
„Skirtumas tarp praėjusio sykio ir dabar yra tas, kad šiuo metu visi nori, kad tai įvyktų“, – apie Kalifornijos didmiesčio gyventojų požiūrį į perdirbtą vandenį kalbėjo Los Andželo vandens ir elektros departamento vadovas Marty Adamsas.
Vandens valymo proceso, naudojamo Orindžo apygardoje, metu vykdomas mikrofiltravimas – nukošiamos beveik visos bakterijos, kietosios dalelės ir pirmuonys, kurie yra didesni negu 0,2 mikrono.
Po to vykdomas atvirkštinis osmosas – vanduo leidžiamas per membraną, kuri pašalina visus nešvarumus, tarp jų ir virusus, vaistų liekanas ir ištirpusius mineralus.
Galutiniam vandens dezinfekavimui ir cheminių priemaišų neutralizavimui panaudojama ultravioletinė šviesa ir šiek tiek vandenilio peroksido.
Galutiniam vandens dezinfekavimui ir cheminių priemaišų neutralizavimui panaudojama ultravioletinė šviesa ir šiek tiek vandenilio peroksido.
Vis dėlto, panašu, kad net ir toks kruopštus vandens valymas kai kurių amerikiečių neįtikins, kad tokį vandenį saugu gerti.
Remiantis naujausio tyrimo, publikuoto žurnale „Judgement and Decision Making“, duomenimis, 13 proc. suaugusiųjų amerikiečių teigia, kad atsisakytų net paragauti perdirbto vandens.
