Tai dar nėra galutinis sprendimas, tam, kad siūlymas būtų priimtas, laukia dar vienas balsavimas.
Pakeitus NPD apskaičiavimo formulę, pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU), kuris antrąjį šių metų ketvirtį siekė 1566 eurus (neatskaičius mokesčių), o kitąmet, pagal Finansų ministerijos prognozes, jis turėtų siekti 1678 eurus.
Gyventojams, gaunantiems minimalų mėnesio atlyginimą (MMA, nuo sausio – 730 eurų), padidinus NPD papildomai liktų 15 eurų, o uždirbantiems pusę VDU – 13 eurų. Papildomos naudos iš NPD didinimo negautų uždirbantieji daugiau nei vieną VDU.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas priminė, kad komitetas bendru sutarimu pritarė Vyriausybės pateiktam siūlymui.
Tuo metu „darbietis“ Vytautas Gapšys sakė, kad siūlomi pakeitimai pagerintų situaciją, bet kritikavo, kad to nepajus vidurinė klasė.
„Mažesnes pajamas uždirbantys asmenys gaus šiek tiek daugiau, nes NPD jiems pakyla. Bet mūsų frakcija kelia abejones, kad tas pajamų didėjimas sustoja ties vienu VDU. Matome, kad įvyksta tam tikras lūžis tiems žmonėms, kurie iki šiol uždirbo mažiau – jiems bus pagerinta situacija, bet pagerinimo nepajus vidurinioji klasė”, – nuogąstavo V.Gapšys.
Jis siūlė NPD didinti daugiau – nuo MMA iki pusės VDU uždirbantiems gyventojams pajamas didinti 15 eurų, nuo vieno VDU – 11 eurų. Pusantro VDU pajamos didinti 8 eurais per mėnesį.
Tačiau M.Majauskas atmetė parlamentaro kritiką, kad 2022 m. biudžete esą nesirūpinama vidurine klase.
„Šiame biudžete yra daugybė siūlymų, kurie didina pajamas „į rankas“: MMA didinimui skiriama 30 mln. eurų, NPD didinimui 74 mln. eurų, bazinio dydžio didinimui – 86 mln. eurų, gydytojų atlyginimų didinimui – 132 mln. eurų, statutinių pareigūnų– 43 mln. eurų, mokytojų – 130 mln. eurų“, – vardijo M.Majauskas.
Pasak jo, naudą iš NPD didinimo pajustų 73 proc. dirbančiųjų.
„Suprantu, kad 13 ar 15 eurų nėra dideli pinigai, bet tai yra žingsnis teisinga linkme“, – tvirtino Seimo narys.
„Darbiečių“ siūlymui pritarta nebuvo.
Vyriausybė taip pat siūlo neįgaliesiems bei riboto darbingumo žmonėms NPD didinti nuo 645 iki 740. Arba nuo 600 iki 690 eurų, priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio.
Šiuo metu maksimalus NPD dydis yra 400 eurų.
Siūlymų dėl PVM lengvatų nesvarstys
Seime taip pat buvo ir pristatyti ir „darbiečių“ siūlymai dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šilumos energijai, maistui, tačiau jiems po pateikimo nebuvo pritarta. „Už“ PVM lengvatą šildymui balsavo 56 parlamentarai, „prieš“ 19, susilaikė 50 Seimo narių. Siūlymas grąžintas tobulinti.
Darbo partijos frakcija siūlo nuo 2022 m. šilumos energijai taikyti 5 proc. lengvatinį PVM šilumos energijai ir buitiniams energijos vartotojams tiekiamoms gamtinėms dujoms. Šiuo metu 9 proc. tarifas nustatytas centralizuotam šildymui, o dujoms ir elektrai taikomas 21 proc. PVM tarifas.
„Nors praėjusią savaitę Seime pakankamai vieningai priėmėme įstatymų projektus, kurie leistų išdėstyti padidintus kaštus gyventojams dėl kylančių gamtinių dujų kainų, manome, kad tas įstatymo projektas neduos tokio reikiamo staigaus efekto, kokį būtų galima sukurti lengvinant vartotojui naštą su mūsų projektu“, – pristatydama siūlymą sakė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Ji akcentavo, kad tai būtų laikina lengvata, kuri galiotų iki 2022 metų gegužės 1 dienos.
Pasak jos, kitose šalyse taip pat taikomas lengvatinis PVM tarifas šildymui, karštam vandeniui – Prancūzijoje 5,5, proc. tarifas, Graikijoje – 6 proc., Liuksemburge – 8 proc., Čekijoje – 10 proc.
Tačiau Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ dirbanti Laima Nagienė abejojo siūlymo teisingumu.
„Jaučiu, kad mes sprendžiame Vilniaus problemas, nes rajonuose ir regionuose nėra, kad būtų tiek daug pakilusios kainos, nes dujomis mažai kas šildosi. Jeigu jūsų siūlymas apimtų ir tuos, kurie šildosi biokuru, susimąstyčiau, kad tai būtų teisinga, bet dabar tai yra atskirtis“, – kalbėjo L.Nagienė.
I.Kačinskaitė-Urbonienė pripažino, kad Vilniuje problema didžiausia, nes čia šildymas didžiąja dalimi paremtas gamtinėmis dujomis. Tačiau, pasak jos, ir kiti miestai šildosi gamtinėmis dujomis, tad tai aktualu ne tik Vilniuje.
Taip pat „darbiečiai“ siūlo nuo kitų metų taikyti 5 proc. PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams: aliejui, daržovėms, duonai, kruopoms, makaronams, miltams, pienui, sviestui, šviežiai mėsai, šviežiai žuviai, vaisiams.
„Esant dideliam nedarbui, brangstant energijai, nemažai daliai žmonių gaunant mažas pajamas, didelei daliai gyvenant žemiau skurdo ribos, siūlome, kad būtiniausiems maisto produktams būtų taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas“, – siūlymą pristatė „darbiečių“ frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
Lietuvos regionų frakcijos narys Andrius Palionis teiravosi, kiek tai kainuotų valstybės biudžetui ir ar padidėjęs vartojimas kompensuotų pajamų netekimus.
„Vertinome, kiek galėtų padidėti suvartojimas. Ir niekada nesutiksiu, kad tokias pataisas turėtume vertinti vien buhalteriškai, nes mokesčiai ir pajamos į biudžetą ateis per kitas eilutes. Vienareikšmiškai padidėtų produktų vartojimas, gamintojams būtų geresnės konkurencinės sąlygos – ypač kiaulininkams, paukštininkams“, – dėstė V.Jukna, konkrečių skaičių taip ir nepateikęs.
Konservatorius Edmundas Pupinis nesutiko, kad PVM lengvata maistui labiausiai padės gaunantiems mažas pajamas. „Čia nemaža pagalba ir tiems, kurie gauna dideles pajamas ir kurių vartojimas yra didelis“, – sakė E.Pupinis.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė siūlymui negailėjo kritikos – anot jos, PVM lengvata maistui kainų vartotojams nesumažins, tai rodo ir PVM lengvatos maitinimo įstaigoms pavyzdys.
Noriu jums priminti neseniai priimtą PVM lengvatą maitinimo paslaugoms. Kadangi rėmėme subsidiją, iškart sakiau, kad kainos nemažės ir jos nesumažėjo. Tos lėšos liko didesne dalimi pelno dalimi maitinimo sektoriuje ir vartotojui jokia nauda neatiteko.
„Man patinka klausyti, kai žmonės tuos pačius pinigus padalija kelis kartus: ir vartotojai gaus, ir gamintojai gaus naudos, tai arba vieni, arba kiti gaus naudos. Vartotojai gaus naudos tik tuo atveju, jei sumažės galutinės prekių kainos. Noriu jums priminti neseniai priimtą PVM lengvatą maitinimo paslaugoms. Kadangi rėmėme subsidiją, iškart sakiau, kad kainos nemažės ir jos nesumažėjo. Tos lėšos liko didesne dalimi pelno dalimi maitinimo sektoriuje ir vartotojui jokia nauda neatiteko“, – konstatavo premjerė.
Pasak I.Šimonytės, kai kurios maitinimo įstaigos išlaikė užimtumą, maitinimo įstaigoms buvo lengviau mokėti darbo užmokestį. „Naudą vartotojui gali nustatyti reguliuojamos kainos arba labai intensyvi konkurencija. Maisto rinkoje kainų reguliavimo negali būti, todėl siūlau neeksperimentuoti, nes rezultatas bus labai prognozuojamas“, – tvirtino I.Šimonytė.
Šiam siūlymui po pateikimo taip pat nebuvo pritarta: „už“ balsavo 55 parlamentarai, „prieš“ buvo 19, susilaikė 43 Seimo nariai. Siūlymas grąžintas tobulinti.