Sausio mėnesį tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojosi 20 proc. visų Lietuvos gyventojų, o tarp jaunų žmonių nuo 18 iki 35 metų ši dalis siekia 32 proc. (Lietuvoje daugiau nei 631 tūkst. 18-35 metų žmonių – tai vadinamoji tūkstantmečio karta).
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė spaudos konferencijoje teigė, kad panašios tendencijos vyrauja ir Švedijoje. Tiesa, ten yra didesnis šių paslaugų išsivystimas ir jos įvairesnės, gyventojų skaitmeninis raštingumas yra aukštesnis, tam turi įtakos ir įvairūs socialiniai veiksniai. Todėl dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojasi 51 proc. Švedijos jaunų žmonių.
„Tikėtina, kad toji dalis yra didesnė, nes ta savoka – dalijimosi ekonomika lietuvio sąmonėje yra pakankamai siaura ir detaliau paaiškinus tas rodiklis glėtų siekti 40 proc.“, – antradienį ryte tikino ji.
Kai kur lenkiame švedus
Tačiau yra sričių, kuriose švedus ir lenkiame. Tyrėjai lygino lietuvišką tyrimą su panašiu sociologiniu tyrimu, atliktu „Tieto“ korporacijos ir „HUI Research“ Švedijoje, ir pastebėjo, kad lietuviams labiau įprasta dalintis savo daiktais su kitais žmonėmis per feisbuko grupes ir kitas internetines platformas: tą praktikuoja 35 proc. 18-35 metų lietuvių ir tik 24 proc. švedų.
„Lietuviai kiek daugiau naudojasi pavėžėjų, dalijimosi automobiliais ar dviračiais paslaugomis. „Citybee“ naudojasi apie 11 proc., bet Vilniuje šis skaičius daug didesnis. „Airbnb“ naudojasi apie 7 proc. ir man keista, kodėl tiek mažai. Manau, kad tai yra konkurencija tradiciniams verslams, bet ilgalaike prasme konkurencija gerina sąlygas vartotojams“, – aiškino bendrovės „Tieto Lietuva“ vadovas Tomas Vitkus.
Be to, jis pažymėjo, kad apklausoje buvo vertinamos tik legalios dalijimosi ekonomikos rūšys.
„Apklausoje akcentavome legalias formas ir nekalbėjome apie tai, kurie naudojasi „Linkomanija“. Tai irgi yra dalijimosi ekonomika, tik nelabai skaidri, nors ja dar daug kas naudojasi“, – teigė T.Vitkus.
Tyrimas atskleidė, kad kas antras lietuvis per paskutinius keletą menėsių pirko bent vieną naudotą daiktą. Taip pat muzikos bei filmų internetu platformomis „Spotify“, „Netflix“ ir kt. naudojasi ketvirtadalis gyventojų arba kas antras lietuvis, priskiriamas Y arba tūkstantmečio kartai (ang. „millennials“).
„Technologijos suteikė visai kitą pagreitį ir mastą. Įvertinčiau tris esminius dalykus, kurie yra svarbiausi. Pirmas yra – technologijos, kurios leido plačiau ir patogiau dalintis paslaugomis. Tačiau Y karta, kurie įžengė į darbo rinką po finansų krizės ir norėdami vartoti, jie negalėjo to daryti, kaip tai darė seniau žmonės. Tas poreikis kilo iš pačios jaunosios kartos“, – sakė L.Galdikienė.
Jai pritarė ir T.Vitkus, kurio nuomone, dėl interneto ir naujų informacinių technologijų, žmonės gali greičiau ir kada nori naudotis norinomis paslaugomis. Būtent tai suteikė dalijimosi ekonomikai postūmį.
„Vykstant skaitmeninei transformacijai ir verslui prisitaikant prie pasikeitusių vartotojų poreikių gimė visiškai naujos paslaugos, tokios kaip „Uber“, „Airbnb“, „Spotify“ ar „Vinted“. Iš esmės jas sukūrė patys šiuolaikiniai vartotojai, kurie nori visas paslaugas gauti greitai ir patogiai per savo telefoną ar kompiuterį. Šie pokyčiai daro didelę įtaką visai rinkai – paslaugos, kurios neprisitaikys prie šių tendencijų ir neužtikrins paprasto paslaugos prieinamumo vartotojui, ilgainiui turėtų tiesiog išnykti“, – kalbėjo jis.
Pasak „Swedbank“ ekonomistės L.Galdikienės, dalijimosi ekonomika dar vadinama bendro vartojimo ekonomika: tai rinka, kur tarp žmonių vyksta prekyba daiktais, jų nuoma, skolinami pinigai bei dalijamasi prekėmis bei paslaugomis.
„Dalijimosi sąvoka yra labai pati. Šiuo atveju mes naudojome savo, kad tai yra bendro naudojimo rinka, kurioje žmonės perka prekes paslaugas, skolina, dalinasi, skolina pinigus. „PwC“ prognozėmis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir pajamos Europoje iki 2025 metų gali išaugti 20 kartų bei pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eurų“, – aiškino L.Galdikienė.
Naudojasi, nes neapsimoka pirkti
Pasak L.Galdikienės, dalijimosi ekonomikos naudojimą skatina daiktai, kuriais naudojamės pakankamai retai, kad būtų verta pirkti. Tai, kaip pagrindinę priežastį, kodėl naudojasi dalijimosi ekonomikos paslaugomis, nurodo 88 proc. lietuvių.
„Kiti motyvai taip pat logiški: galimybė naudotis daiktu ar paslauga būtent tada, kai to labiausiai reikia, patogus ir greitas pristatymas į namus, galimybė pasinaudoti aukštos kokybės daiktu pigiau, nei jį perkant, arba tiesiog nenoras apsikrauti daiktais, kuriems neretai stokojoma ir vietos“, – teigė ji.
Tūkstantmečio karta šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį 18-64 metų Lietuvos gyventojų, tačiau Eurostatas prognozuoja, kad po dešimtmečio pilnametystės sulaukę su naujosiomis technologijomis užaugę asmenys (Y ir po jų einanti Z karta) kartu sudarys daugiau nei pusę darbingo amžiaus gyventojų.
Švedų „HUI Research“ vertinimu, žvelgiant globaliu mastu dar iki 2025 metų 75 proc. visų suaugusių darbingo amžiaus gyventojų sudarys tūkstantmečio kartos atstovai bei jaunesni žmonės, kurie ir yra dalijimosi ekonomikos garvežys.
Spaus tradicinius verslus
Anot L.Galdikienės, ši kartų kaita reiškia didžiulį dalijimosi ekonomikos potencialą bei naujų verslo modelių atsiradimo galimybes. Taip pat dėl didžiulio spaudimo tradiciniems verslams, dalijimosi ekonomikos verslus bus bandoma labiau reguliuoti.
„Tradiciniai verslai turės surasti naujus veiklos modelius, kuriais turės pasiekti varototojus. Tradiciniams verslams tai bus iššūkis ir jie darys spaudimą labiau reguliuoti šiuos verslus. Jau dabar matome, kad „Uber“ ir „Airbnb“ bandoma varžyti. Daug darbų, tikėtina, taps trumpais projektiniais darbais. Tai reiškia, kad tai bus mažesnis saugumas, jei praranda darbą dėl ekonomikos griūties. Be to, naują darbo modelį reikės labiau reglamentuoti“, – kalbėjo ji.
Pasak „Swedbank“ ekonomistės, dalijimosi ekonomika pritraukia ir imigrantus, jaunesnius žmones, kuriems priimtinas lankstumas.
„Dalijimosi ekonomika pritraukia ir imigrantus, pensijinio amžiaus gyventojus ar visiškai jaunus žmones, kurie dar mokosi, nes tai jiems suteikia galimybę dirbti lankčiau. Tačiau reikia suprasti, kad lanktumas priimtinas jaunajai kartai ir vyresniems reikės prisitaikyti“, – įsitikinusi ji.
L.Galdikienė konferencijoje sakė, kad nors tyrimu nesiekta apžvelgti skirtingų miestų, tačiau matosi, kad kituose Lietuvoje miestuose, ne sostinėje, dalijimosi paslaugų trūksta. Pagrindinė to priežastis – jaunų žmonių mažėjimas regionuose.
„Vilniuje yra didesnė jaunų žmonių dalis, tuo tarpu likę miestai susiduria su jų skaičiaus mažėjimu. Verslui žvengiant į šiuos demografinius rodiklius, jie negali eiti lengvai į tokias rinkas. Augimas tokiose rinkose mažas. Savivaldybės ir viešasis sektorius galėtų prisidėti prie dalijimosi ekonomikos plėtros“, – įsitikinusi „Swedbank“ ekonomistė.
Tyrimą iniciavo informacinių technologijų bendrovė „Tieto Lietuva“ ir bankas „Swedbank“. Iš viso buvo apklausti 1004 gyventojai, 16-75 metų amžiaus.
