2018 09 19 /12:25

Dalis odontologų neuždirba nė minimalios algos – pluša vis kitur arba gauna „vokeliuose“

Jei tikėtume statistika, odontologai balansuoja ties skurdo riba, nors paslaugų kainos ir kandžiojasi. Kone dviejuose šimtuose bendrovių odontologai uždirba mažiau nei minimumą, o kai kuriose jų vidutiniai atlyginimai nesiekia nė 100 eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Įmonės teisinasi, kad darbuotojai per dieną pluša vos kelias valandas, o tada skuba į kitą darbovietę. Tačiau pasipiktinęs 15min skaitytojas rėžė tiesiai – 360 eurų uždirbdami chirurgai perka naujus visureigius už „vokelius“. Šešėlių rinkoje įžvelgia ir odontologijos verslo lyderiai, juos parodo ir VMI patikrinimai.
Vizitas pas odontologą
Vizitas pas odontologą / „Scanpix“ nuotr.

12.30 val. papildyta Lietuvos Respublikos odontologų rūmų pirmininko Alvydo Šeikaus komentaru: „VMI atlieka reikalingą darbą“.

„Man iškilo klausimas, kodėl odontologijos klinikose, ypač smulkiose, yra toleruojama juodoji buhalterija? Iš savo aplinkinių rato turiu keletą odontologų arba burnos chirurgų, kurie dirba odontologijos klinikose ir oficialiai gauna į sąskaitą 360 eurų algą. Sutikite, jog nerasite jokio odontologo, kuris dirbtų už minimumą. Taigi, o visas likęs uždarbis, siekiantis ir keletą tūkstančių eurų, yra išmokamas neoficialiai“, – į 15min kreipėsi skaitytojas Paulius.

Jis tikino, kad mokesčių slėpimas šiame sektoriuje yra masinis reiškinys.

„Nerasite beveik jokios smulkios klinikos, kuri jums išduotų čekį už suteiktas paslaugas. Tokiu atveju gydytojams, kurie yra sąmoningi ir siekia susikaupti bent šiokią tokią pensiją, lieka vienintelis kelias – emigracija“, – stebėjosi Paulius, kuris šiuo metu ir pats gyvena ne Lietuvoje.

Jis sako žinantis faktų, kai menkas oficialias pajamas gaunantys odontologai sau gali leisti daugiau nei vidutinis šalies gyventojas.

„Tik galiu pateikti faktus, jog vieni burnos chirurgai už 360 eurų oficialų atlyginimą sugeba nusipirkti visiškai naują „Volvo XC90“ iš salono, kiti – butus miesto centre arba BMW už 10 tūkstančių eurų – ir visa tai už minimalų atlyginimą“, – skundėsi skaitytojas.

„Shutterstock“ nuotr./Dantų apžiūra
„Shutterstock“ nuotr./Dantų apžiūra

15min patikrino: net 189 odontologine praktika besiverčiančios bendrovės darbuotojams mokėjo mažesnius nei 400 eurų atlyginimus popieriuje, rodo „Sodros“ liepos mėn. duomenys.

Tris ir mažiau darbuotojus turinčių įmonių atlyginimai nėra vieši, tad įmonių skaičius gali būti ir gerokai didesnis.

Dar apie 200 įmonių mokėjo 400–800 eurų, o daugiau nei 800 eurų uždirbo maždaug 60-ies įmonių odontologai.

Tik kelios pirmaujančios odontologijos bendrovės oficialiai moka atlyginimus, viršijančius 2000 eurų.

VMI nuo pernai gavo 95 skundus apie odontologų sukčiavimus, atlikta 30 patikrinimų, jų metu surinkta apie 230 tūkstančių nuslėptų mokesčių. Už „vokelius“ įmonių vadovai terizikuoja 3–6 tūkstančių eurų bauda.

„Sodros“ inf./Mažiausi odontologijos įmonių atlyginimų vidurkiai
„Sodros“ inf./Mažiausi odontologijos įmonių atlyginimų vidurkiai

Įmonės teisinasi: odontologas turi dešimt darboviečių

Oficialiai pačius mažiausius atlyginimus visoje odontologijos industrijoje liepą mokėjo UAB „Mikroskopinė odontologija“. Vidutinis 4 darbuotojų atlyginimas „Mikroskopinėje odontologijoje“ buvo 69,8 euro. Tuo pačiu adresu veikia ir klinika „Mdenta, tačiau čia atlyginimai jau kiek didesni – 7 darbuotojai uždirbo po 356 eurus.

Mažų atlyginimų odontologijos klinikose apstu ir daugiau: „Ievos Hamoudeh klinika“, turinti 5 darbuotojus, vidutiniškai jiems išmokėjo po 72,5 euro, „Akstidenta“, „Soho klinika“, „Dentadentas“ ir „Sanorus“ atlyginimai – po 100–110 eurų, tačiau darbuotojų skaičius kiekvienoje bendrovėje siekia iki 10-ies.

Eglės Digrytės nuotr./Stomatologo kėdė
Eglės Digrytės nuotr./Stomatologo kėdė

15min susisiekė su „Šatrijos klinikos“ vadovu Andriumi Misiūnu – 20 darbuotojų turinčioje klinikoje vidutiniai atlyginimai siekia 221 eurą. Jo paaiškinimas – gydytojai turi daug darboviečių, kuriose užtrunka trumpai.

„Tai tik dėl to, kad gydytojai vienu metu turi labai daug darbų. Jie turi kokius 6–7 darbus. Gali būti taip, kad gydytojas pas jus vienoje vietoje dirba porą valandų per savaitę ar net per mėnesį. Turime vieną gydytoją, kuris ateina kartą per mėnesį kelioms valandoms“, – verslo subtilybes aiškina A.Misiūnas.

Jis patikino, kad yra gydytojų, turinčių ir po 10 darbo sutarčių su skirtingais darbdaviais. Pašnekovas net nesuprato, kodėl 15min rūpinasi medikų atlyginimais.

„Aš, žinokit, nemanau, kad gydytojai šiuo metu blogai gyvena, jei jūs apie darbuotojus kalbat“, – nusistebėjo A.Misiūnas.

Kauno klinikos „Dalidenta“ vadovas Algis Mikalauskas teigia, kad pacientų nedaug, todėl darbuotojų reikia kelioms valandoms per savaitę. Klinikoje dirba 9 darbuotojai, o vidutinis atlyginimas – 230 eurų.

„Daug valandų specialistai tiesiog neišdirba, ir todėl išeina, kad toks mažas atlyginimas. Per savaitę specialistą tik dviem valandoms samdome, tai tas atlyginimas ir būna mažas. Skaičiai atrodo maži, bet iš tiesų mes tiek pacientų neturime, kad specialistą laikytume mėnesį po 8 darbo valandas – esame maža klinika“, – sako A.Mikalauskas.

Anot jo, specialistai visą atlyginimą susirenka dirbdami per kelias darbo vietas.

Analogišką paaiškinimą 15min pateikė ir mažos klinikos vadovė, paprašiusi likti neatskleista.

Vida Press nuotr./Stomatologo pacientas
Vida Press nuotr./Stomatologo pacientas

„Specifika tokia, kad gydytojai tiesiog dirba neilgai. Nedaug valandų per mėnesį. Beveik visi daktarai dirba ne viename darbe, ir dažnu atveju netgi ne dviejuose. Tad jiems bendrai susidaro didesnis atlyginimas. Vidurkį numuša specialistai, kurie ateina keturioms valandoms per mėnesį“, – aiškino ji.

Ji patikino, kad jokių papildomų sutarčių su darbuotojais nesudaroma – odontologai dirba tik pagal darbo sutartis, o valandinis jų atlygis nėra mažas.

123RF.com nuotr./Sugedę dantys
123RF.com nuotr./Sugedę dantys

Rinkos lyderiai nuogąstauja dėl šešėlio

Ne visose klinikose odontologai uždirba itin menkus atlyginimus. Liepą dvi bendrovės mokėjo daugiau nei 2000 eurų: 13 darbuotojų turinti UAB „Vitaldija“ (2106 eurai) ir 49 darbuotojus turinti „Denticija“ (2091 euras).

„Denticijos“ direktorius Petras Lisauskas atsiduso – ši problema sena, bet jos sprendimų vis vengiama ieškoti.

Anot jo, atlyginimų skirtumą lemia trys priežastys: verslo organizavimo sėkmė yra pirmoji, specialistų darbo krūvis klinikose – antroji. Labiau užimti yra didesnių klinikų darbuotojai. Trečioji įvardyta priežastis sutampa su 15min skaitytojo teiginiais.

„Yra klinikų, kurios nemažą darbo užmokesčio dalį moka vokeliuose. Odontologas niekada, kaip ir nustatyta valstybės, neuždirba mažiau nei minimumas“, – sako P.Lisauskas, paaiškinęs, kad mažą atlyginimą leidžia mokėti tik trumpesnės darbo valandos.

P.Lisauskas patikina, kad sąžiningam verslui yra sunkiau konkuruoti su atlyginimus vokeliuose mokančiomis bendrovėmis – sąžiningai sumokėjus mokesčiai, išauga sąnaudos. Todėl sunkiau suteikti paslaugą už tokią pačią kainą.

Vida Press nuotr./Slepiami pinigai
Vida Press nuotr./Slepiami pinigai

„Rinkoje, kuri padalinta į oficialiai ir šešėlio būdu veikiančias įmones, konkurencija yra iškreipta. Oficialiai veikiančios įmonės sąnaudos yra didesnės, todėl konkuruoti tampa sudėtingiau. Šešėlinė rinkos dalis iškraipo kainas, sugadina darbuotojo ir darbdavio santykius, kelia vartotojų nepasitikėjimą. Dėl to kenčia odontologijos įvaizdis, valstybės biudžetas, klinikos, kurios veikia skaidriai, kenčia ir darbuotojai“, – vardija P.Lisauskas.

Jis patvirtino, kad gali būti tokių įstaigų, kur darbuotojų krūvis ir atlyginimai itin maži, tačiau abejojo, ar tuo galima pateisinti šimtų bendrovių atlyginimus, nesiekiančius minimumo.

15min susisiekė ir su 57 darbuotojus turinčio ir 1902 eurų vidutinius atlyginimus mokančio „Vilniaus implantologijos centro“ direktore Renata Giliene – tačiau ji vengė kalbėti apie kitas įmones.

„Negaliu atsakyti už kitas įmones dėl tokio didelio skirtumo. Galbūt čia viskas priklauso nuo išdirbamų valandų. Dalis žmonių dirba mažiau valandų, atitinkamai ir gauna mažiau. Galiu kalbėti tik apie mūsų įmonę, pas mus atlyginimai tokie, kokius matote“, – atsakė R.Gilienė.

Pabandėme paprovokuoti – paklausėme, jei rinkoje tokie maži atlyginimai, galbūt darbuotojams galima mokėti mažiau.

„Negalime (juokiasi – 15min). Turime daug darbo, mylime savo darbuotojus ir galime leisti jiems mokėti tokius atlyginimus, kokius mokame“, – sako R.Gilienė.

VMI: kas antras patikrinimas „sėkmingas“

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė suskaičiavo, kad nuo pernai buvo atlikta apie 30 patikrinimų, kurių metu vertintos medicinos ar odontologinės praktikos veiklos. VMI atrado 231 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių ir surašė 18 administracinių nusižengimų protokolų – dažniau nei kas antru atveju.

Tiesa, skundų buvo tris kartus daugiau nei patikrinimų – nuo 2017 m. pradžios VMI dėl odontologinės praktikos veikla užsiimančių mokesčių mokėtojų gavo 95 pranešimus apie galimus mokesčių deklaravimo bei mokėjimo pažeidimus. Pagal pranešimus, VMI patikrino 13 mokesčių mokėtojų, atliktas 1 mokestinis tyrimas bei stebėsenos veiksmas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./VMI darbuotojos Palangoje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./VMI darbuotojos Palangoje

„VMI skiria ir toliau skirs dėmesį odontologinės priežiūros (pagalbos) sektoriaus rizikingiausiems mokesčių mokėtojams dėl galimai nesumokėtų mokesčių bei kitų mokesčių teisės pažeidimų“, – patikina E.Ramanauskienė.

VMI nustatyti pažeidimai atitinka 15min skaitytojo teiginius: tai prekyba be kasos aparato, ataskaitų ir dokumentų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimai bei mokesčių vengimas, apskaitos taisyklių pažeidimai, nelegalus darbas, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas, kvito neišdavimas, netinkamas kasos aparatų eksploatavimas.

VMI nustatė, kad medikai netgi laikė pinigus, kurie neįtraukti į apskaitą, pinigų kiekis apskaitoje neatitiko.

Rizikingų mokesčių mokėtojų nustatymui naudojami VMI turimi ir iš trečiųjų šaltinių gaunami duomenys, sistemos rizikingus mokesčių mokėtojus atrenka ir automatizuotai.

„VMI, remiantis atliktu GPM „atotrūkio“ vertinimu, nuolat taiko prevencijos ir kontrolės priemones mokesčių mokėtojų, kurių darbuotojams mokamas darbo užmokestis yra mažesnis už atitinkamos ekonominės veiklos ir savivaldybės vidurkius, atžvilgiu“, – teigiama komentare.

Už „vokelius“ rizikuoja nedidelėmis baudomis

Nesąžiningi darbdaviai šiuo metu pernelyg nerizikuoja. Už tyčinius Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytus darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus arba už darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą, darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta nuo 2700 iki 6000 eurų bauda.

VMI ragina darbuotojus apie gaunamus „vokelius“ ar kitus galimus mokesčių pažeidimus pranešti: raštu, pasitikėjimo telefonu 1882, arba mobiliąja programėle „Pranešk“ ar elektronine pasitikėjimo linija.

Odontologų rūmai: viešumas – gera priemonė

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus teigė, kad iniciatyva viešinti mažus atlyginimus mokančias įmones yra sveikintina.

„Lietuvos Respublikos odontologų rūmai džiaugiasi, kad pirmą kartą viešai paskelbtos odontologinės priežiūros (pagalbos) įmonės, kurios savo darbuotojams moka mažiausius atlyginimus. Viešumas – labai gera ir skatintina priemonė, kovojant su „šešėliu“ rinkoje. Būtų labai įdomu po mėnėsio ar dviejų pamatyti, kaip tose įmonėse pasikeitė darbuotojų atlyginimų vidurkis“, – sako A.Šeikus.

Asmeninio archyvo nuotr./Alvydas Šeikus
Asmeninio archyvo nuotr./Alvydas Šeikus

Anot jo, mokamus mažus atlyginimus gali nulemti ir kitos objektyvios priežastys ar įmonės veiklos specifika, susijusi su darbo krūviu.

„Savo ruožtu norime pridurti, kad odontologinės priežiūros įmonių savininkai ne visada esti odontologais. Kai kurie įmonių vadovai elgiasi nesąžiningai: moka atlyginimus vokeliuose, leidžia darbuotojams nesilaikyti apskaitos taisyklių, neišduoda kasos pajamų-išlaidų orderio pacientams. Savo ruožtu pacientai taip pat turėtų būti dėmesingi ir reikalauti mokėjimo dokumento. Tad VMI atlieka tikrai labai reikalingą darbą“, – sako A.Šeikus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis