„Labai svarbu žinoti, kiek pelno gauta iš pinigų plovimo. Akivaizdu, kad mūsų netenkina situacija, jog buvo išplautos didžiulės pinigų sumos ir šie pinigai vis dar yra pas „Danske Bank“. Tai žeidžia mano ir visų kitų teisingumo pojūtį“, – R. Jarlovą cituoja laikraštis „Jyllands-Posten“.
R. Jarlovas vietos žiniasklaidai patvirtino, kad Danijos finansų priežiūros tarnyba pradeda naują tyrimą dėl „Danske Bank“ skandalo. Sprendimas priimtas antradienio vakarą paaiškėjus, kad skandalo mastas yra gerokai didesnis, nei manyta iš pradžių.
Kaltinimai bankui dėl pinigų plovimo nėra nauji – laikraštis „Berlingske“ per pastaruosius metus publikavo visą eilę straipsnių apie tai, kaip „Danske Bank“ padalinys Estijoje buvo tapęs pinigų skalbykla įvairaus plauko dariniams Rusijoje, Moldovoje ir Azerbaidžane.
Tačiau rinką šokiravo būtent skandalo mastas – manoma, kad per „Danske Bank“ Estijos padalinį buvo išplauta iki 7 mlrd. eurų, maždaug dvigubai daugiau, nei manyta iš pradžių. Kaip rašo „Bloomberg“, tai yra vienas didžiausių pinigų plovimo incidentų Europoje.
Pasak agentūros, ši suma atitinka maždaug trečdalį „Danske Bank“ rinkos vertės ir apie 3 proc. Danijos bendrojo vidaus produkto (BVP) bei maždaug trečdalį Estijos BVP.
Pernai rugsėjį „Danske Bank“ pranešė, jog išplėtė tyrimą dėl Estijos filialo klientų ir pavedimų, atliktų 2007–2015 metų laikotarpiu. Tyrimui vadovauja buvęs Danijos žvalgybos agentūros vadovas Jensas Madsenas.
Spalio mėnesį Paryžiaus pirmosios instancijos teismas pradėjo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo per „Danske Bank“ Estijos filialą 2008–2011 metų laikotarpiu. „Berlingske“ duomenimis, Prancūzijos tyrimas yra susijęs su Rusijos advokato Sergejaus Magnickio byla.
Balandžio pabaigoje „Danske Bank“ paskelbė, jog artimiausiu metu Baltijos šalyse nutrauks paslaugų teikimą privatiems ir vietos verslo klientams ir ateityje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje orientuosis tik į Šiaurės ir Baltijos šalyse veikiančių įmonių bei tarptautinių korporacijų aptarnavimą.
