Didžiausias Danijos bankas po padidinamuoju tyrėjų stiklu atsidūrė dar pernai, kai verslo leidinys „Berlingske“ publikavo seriją straipsnių, kuriuose buvo teigiama, kad per „Danske Bank“ galimai buvo išplauta 3,9 mlrd. JAV dolerių.
Tačiau gavęs 20-ies įmonių sąskaitų išrašus iš banko filialo Estijoje, laikraštis pranešė, kad sukčiavimo mastas nuo 2007 iki 2015 metų banke buvo daugiau nei dvigubai didesnis, nei skelbta anksčiau.
„Ši labai rimta byla taps dar blogesne, jei pasitvirtins naujausia informacija“, – tviteryje rašė Danijos verslo ministras Rasmusas Jarlovas.
„Tai meta šešėlį visam finansų sektoriui“, – sakė R.Jarlovas, pridūręs, kad Danijos finansų priežiūros tarnyba tikrina „Berlingske“ pasirodžiusią informaciją.
Tarnyba bendradarbiauja su kolegomis Estijoje bei sprendžia, kokius veiksmų imtis „Danske Bank“ atžvilgiu.
Pavasarį atlikto audito išvadose buvo teigiama, kad nėra jokio pagrindo prieš banką pradėti baudžiamąją bylą.
„Spekuliuoti – neteisinga“
„Danske Bank“ pripažino, kad Estijos filialo priežiūra nebuvo pakankama ir praėjusiais metais pradėjo vidinį tyrimą, kurio rezultatai turėtų būti paskelbti rugsėjį.
„Kol pradėti tyrimai bus užbaigti.. būtų neteisinga tęsti spekuliacijas“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu tvirtino banko atstovas Andersas Meinertas Jorgensenas.
Nuo to laiko, kai „Berlingske“ pernai pradėjo skelbti apie galimai nešvarią „Danske Bank“ veiklą, banko akcijų kursas Kopenhagos vertybinių popierių biržoje krito 25 procentais.
„Danske Bank“ netikėtai atsidūrė kompanijoje bankų, kurie pastaraisiais metais išgyveno didžiulius pinigų plovimo skandalus. Tarp tokių bankų yra prancūzų „BNP Paribas“ bei vokiečių „Deutsche Bank“.
„Nėra jokios abejonės, kad net ir viena išplauta krona yra per daug, todėl mes į šį reikalą žiūrime labai rimtai“, – tvirtino A.M.Jorgensenas.
Bet kritikai tokia banko pozicija tikėti neskuba.
„Bet koks kompetentingas pinigų plovimo mokslininkas būtų priėjęs prie išvados, kad banko veikloje buvo galima įžvelgti aiškius pinigų plovimo požymius, apie kuriuos reikėjo pranešti teisėsaugai“, – Danijos televizijai TV2 sakė pinigų plovimo atvejų ekspertas iš Jungtinės Karalystės Grahamas Barrow.
Baudžiamasis skundas
20-ies „Danske Bank“ įmonių klienčių banko išrašai yra susiję su sukčiavimo byla, kurią prieš dešimtmetį atskleidė rusų teisininkas Sergejus Magnickis. Šis išsiaiškino, kad kai kurie aukšti Rusijos valdininkai su mokesčių tarnybos pagalba dalyvavo grobstymo schemose, per kurias iš biudžeto pavogė milijardus rublių.
S.Magnickis vėliau buvo sulaikytas ir mirė 2009-aisiais, kalėjime negavęs reikiamos medicininės priežiūros.
Investicijų fondo „Hermitage“, kuriame dirbo S.Magnickis, generalinis direktorius Billas Browderis teigia pinigų plovimo schemas Danijoje sekęs devynerius metus.
„Mes šiuo metu ruošiame baudžiamąjį skundą dėl pinigų plovimo „Danske Bank“, kurį planuojame pateikti Danijos ir Estijos teisėsaugai“, – agentūrai AFP patvirtino B.Browderis.
„Hermitage“ vadovas teigia, kad pinigai per „Danske Bank“ Estijos filialą buvo išplauti laikotarpiu nuo 2007 iki 2015 metų. Anot jo, buvo sudarytas „sudėtingas apsišaukėlių įmonių ir pinigų plovimui skirtų bankų tinklas“ Moldovoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje.
Tarp „Berlingske“ minimų valstybių taip pat yra Rusija ir Azerbaidžanas.
Savo ruožtu B.Browderis per pastarąjį dešimtmetį ėmėsi ieškoti teisingumo dėl buvusio savo darbuotojo S.Magnickio mirties.
2012 metais Jungtinės priėmė vadinamąjį „Magnickio įstatymą“, kuris pritaikė vizų draudimą ir užšaldė turtą Rusijos pareigūnų, kurie, kaip įtariama, suvaidino vaidmenį S.Magnickio mirtyje.
„Aš devynerius metus kovoju už teisingumą dėl Sergejaus Magnickio. Per šį laikotarpį ieškota nusikaltimo ištakų, kas mus ir privedė prie „Danske Bank“, – sako B.Browderis.
