Vokiečiai nori, kad į pensiją gyventojai išeitų 76 metų amžiaus – tiek vyrai, tiek moterys, praneša „Spiegel“. Anksčiau Vokietijos valdantieji nusprendė, kad gyventojai į pensiją išeis sulaukę 67.
Be to, kitą savaitę Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maizière, pats priklausantis kūdikių bumo kartai, ketina surengti viešą projekto svarstymą. Tai yra valdžios demografijos strategijos dalis. Strategijoje taip pat numatyt būdai šeimai stiprinti, darbo sąlygų gerinimas, orios senatvės užtikrinimas ir pan.
Vokiečiai, norėdami ištrūkti iš demografinių spąstų, turės imtis radikalių priemonių. Visų pirma jiems reikės dirbti iki gilios senatvės. Be to, reikės pasirūpinti dar nematyto dydžio imigrantų bangomis.
Vokietijai, norinčiai išspręsti demografines problemas, pensiją gyventojams teks mokėti ne nuo 67, bet nuo 76 metų. Be to, iki 2050 metų šalis turės neišvengiamai apgyvendinti 14 mln. užsieniečių – po 400 tūkst. gyventojų naujų gyventojų kasmet.
Vokietijai, norinčiai išspręsti demografines problemas, pensiją gyventojams teks mokėti ne nuo 67, bet nuo 76 metų.
Kol kas į Vokietiją daugiausia atvažiuoja Europos Sąjungos piliečiai, todėl procesas nėra sudėtingas. Tačiau netrukus imigracija iš ES sumažės ir Vokietija turės priimti žmones iš Afrikos, Indijos, kitų kultūriškai labai skirtingų regionų.
Kol kas planuojama pensinį amžių iki 2030 metų pakelti iki 67 metų.
Pensinis amžius yra keliamas visame pasaulyje. Mažiausias pensinis amžius Europoje šiuo metu yra Slovakijoje – moterys į pensiją išeina 60 metų. Didžiausias – Suomijoje, kur tiek moterys, tiek vyrai ilsėtis gali sulaukę 68-erių.
Daugelyje ES valstybių amžiaus riba bus pakelta – manoma, kad iki 2060 metų didžiausia jis bus Danijoje (72,5 metų).