Seimas po pateikimo jau svarsto Socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektą ir lydinčius teisės aktus. Nauju įstatymu tikimasi paskatinti nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų socialinį dialogą, kolektyvinių sutarčių sudarymą.
Vienas iš įstatymo autorių, „valstietis“ Tomas Tomilinas, siūlomą projektą pristatė Trišalėje taryboje. Darbdavių atstovai neliko sužavėti: esą socialinis dialogas galimas ir be įstatymų, o kitų susitarimų pagrindu.
„Socialinio dialogo skatinimo įstatymas gimė kaip pažadas priimant Darbo kodeksą, kad dar bus įstatymas, didinantis socialinį dialogą, derybines darbuotojų pozicijas“, – Trišalei tarybai aiškino įstatymo rengėjas valstietis Tomas Tomilinas.
Anot jo, įstatymas padėtų pasiekti „vaisingesnes derybas, kadangi atsirastų valstybės pagalba esant gražiai iniciatyvai“.
Nors Seimas jau svarsto šį projektą, anot T.Tomilino, projektas neskubinamas ir bus derinamas su Trišale taryba, kai bus parengta antras variantas.
„Mūsų sprendimas – sukurti dar vieną įstatymą šalia Darbo kodekso. Suprantu, kad tai nelengvas sprendimas, kai kam tai atrodo kaip perteklinis dalykas, bet aš pabandysiu kiekvienam įrodyti, kad to labai reikia“, – kalba T.Tomilinas.
Kita T.Tomilino idėja – Darbo kodekse apibrėžti, kad darbdaviai, skelbdami darbo skelbimus, nurodytų darbo užmokesčio rėžius. T.Tomilinas patikino, kad šią idėją jam pasiūlęs verslo atstovas.
„Aš pradžioje galvojau, kad tai galbūt perteklinis dalykas, bet kuo daugiau galvojau, tuo labiau man patiko ta idėja, kaip galinti sustiprinti darbuotojų pirminę derybinę poziciją. Neabejoju, kad derybos turi vykti tarp dviejų laisvos rinkos dalyvių, bet informavimas ir informacijos valdymas žmogų sustiprina. Žmogus nėra toks jau stiprus, žiūrint į emigracijos, atlyginimų lygį. Taip, geri žmonės, geri specialistai savo pasiima, bet mažesnės kvalifikacijos – dažniausiai pralaimi derybose. Nesakau, kad visuomet tos derybos vyksta nesąžiningai“, – svarstė T.Tomilinas.
Savo įžvalgas jis grindė „Forbes“ ir lietuviškoje žiniasklaidoje paskelbtais straipsniais.
„Grindys leistų susivokti, nuo ko man pradėti kalbėtis. Kam man gaišti laiką, jei visiškai neatitinka mano poreikių tas atlyginimas. Praradau laiką, praradau energijos, ir galiausiai 11-am pokalbyje sutinku su bet kuo, nes jau nebeturiu laiko“, – grindė T.Tomilinas.
Anksčiau buvo kilusių abejonių ir dėl dar vienos idėjos - teikiamo Konkurencijos įstatymo pakeitimo. 15min rašė, kad jame siūloma praplėsti išimtis, kada įmonėms netaikomas konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas: sankcijos negrėstų už verslo susitarimus, kuriais gerinamos sąlygos darbuotojams.
Konkurencijos taryba sukritikavo, kad tokia priemonė yra neproporcinga, „galinti iškreipti konkurencijos politikos įgyvendinimą ir pažeisti Europos Sąjungos teisės reikalavimus bei nebūtinai užtikrinanti didesnę darbuotojų gerovę“. Pataisą kritikavo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas, įžvelgęs riziką, kad šiuo pagrindu galėtų gimti nauji karteliniai susitarimai.
Darbdaviai neliko sužavėti
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Andrius Romanovskis piktinosi siūlymais kištis į darbo skelbimus ir pabrėžė, kad nurodyti šaltiniai žiniasklaidoje nėra patikimi.
„Aš daug kartų esu priiminėjęs žmones į darbą, ir visada būna klausimas, kiek tu nori uždirbti, o ne kiek aš tau siūlau. Nes jei sakysi, kad aš tau noriu mokėti tiek, tai gal daug žmonių atkris. O jei darbdavys įdarbins už mažesnį atlyginimą, tai kas jam bus, bauda? Čia turi būti atvira diskusija“, – teigė A.Romanovskis ir pažymėjo, kad jau dabar statybose dėl atlyginimų 25 proc. padidėjo darbų kaina.
„Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė kritikavo visą siūlomo įstatymo iniciatyvą.
„Visus tuos dalykus galima daryti ir be įstatymo. Tam yra ir Trišalė taryba, kuri gali tuos dalykus priimti. Juk dalyvaus tos pačios organizacijos“, – nesuprato papildomo įstatymo prasmės R.Skyrienė.
Tačiau ji taip pat patikino, kad įmonės pačios turėtų nuspręsti, nori skelbti atlyginimus, ar nenori.
„Čia įsijungia ir konkurenciniai dalykai – konkurentai sužino, kokius tu atlyginimus siūlai vieniems ar kitokiems darbuotojams. Man patiktų, jei jūs įstatymus kurtumėte ne straipsnius paskaitę, o palyginę, kaip yra kitose šalyse“, – T.Tomilinui kalbėjo R.Skyrienė.
Ji pasiūlė remtis tarptautine praktika.
„Specialiai nuėjau pasižiūrėti tarptautinių kompanijų skelbimus – kaip skelbia tokios kompanijos kaip „Airbus“, „Maersk“, ar kt. – nė viename skelbime nebuvo atlyginimas nurodytas. Kompanijos tarptautinės ir didžiulės. Žinau ir praktiką, kad kitur atlyginimai nurodomi. Bet tikrai nežinau tokio atvejo, kad atlyginimą nurodytų dėl to, kad to iš jų reikalauja įstatymas“, – abejojo R.Skyrienė.
Ji prieštaravo ir Konkurencijos įstatymo pakeitimui, abejodama, ar naujos išimtys nepažeis konkurencijos.
„Galų gale visi tie pagerinimai atsigula ant mūsų, vartotojų, pečių“, – atsiduso R.Skyrienė.
Kiti darbdavių atstovai taip pat replikavo, kad darbo užmokestis susideda ne tik iš užmokesčio, bet ir socialinio paketo, gaunamų lengvatų ir pan.
Profesinės sąjungos palaiko
Vis tik priešingą poziciją nei darbdaviai išsakė profesinių sąjungų atstovai.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė tikino, kad socialinio dialogo įstatymui profesinės sąjungos pritaria, ir dėl to jau T.Tomilinui buvo nusiųstas palaikymą išsakantis raštas.
„Gerai, kai atlyginimai yra skelbiami, aš tikrai nematau, dėl ko darbdaviai turėtų šito bijoti. Atlyginimas yra susitarimas. Bet jei skelbime nurodyta, kad atlyginimas yra tarp 800 ir 1200 eurų, aš tiksliai žinau, į kiek aš pretenduoju. Dabar ateini pagal skelbimą, ir tau visiškai neaišku, kokį atlyginimą tau gali mokėti. Manau, kad čia tikrai nesuvaržys jūsų teisių ar intereso“, – darbdaviams replikavo K.Krupavičienė.
Taip pat ji pažymėjo, kad profesinės sąjungos pritaria ir Konkurencijos įstatymo pakeitimams: „Manau, kad tai yra labai geras pasiūlymas.“
T.Tomilinas patikino, kad esama įstatymo redakcija dar negalutinė, ir su Trišale taryba bus derinamas antrasis teisės aktų variantas, todėl šis klausimas Trišalėje taryboje buvo atidėtas.
