Nors terminas „teisė atsijungti“ tiesiogiai neminimas, įstatymai aiškiai skiria darbo ir poilsio laiką, suteikdami darbuotojams teisę nebūti pasiekiamiems po darbo valandų.
Kodėl tai svarbu?
Nuotolinio darbo eroje, prasidėjusioje COVID-19 pandemijos metu, darbo ir asmeninio laiko ribos tapo miglotos. Europos Parlamentas siekia įtvirtinti „teisę atsijungti“ ES teisės aktuose, tačiau Lietuvos darbuotojai jau turi šią teisę ir apsaugą.
„Skaitmeninės technologijos suteikia lankstumą, bet kelia ir iššūkių. Nuolatinis pasiekiamumas kenkia darbuotojų sveikatai. Lietuvos Darbo kodeksas jau numato teisę išjungti darbinius įrenginius ne darbo metu. Svarbu, kad to laikytųsi ir darbuotojai, ir darbdaviai“, – pabrėžia socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Ką sako įstatymai?
Darbo kodeksas aiškiai apibrėžia:
-
Darbo laiką: Tai laikas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas.
-
Darbo laiko normą: Paprastai 40 valandų per savaitę, išskyrus specialius atvejus.
-
Darbo laiko režimą: Kaip paskirstomas darbo laikas per dieną, savaitę ar mėnesį.
-
Viršvalandinį darbą ir budėjimą: Reglamentuojama, kada ir kaip gali būti dirbama viršvalandžius.
-
Nuotolinį darbą: Darbuotojai gali patys planuoti savo darbo laiką, laikydamiesi bendrų taisyklių.
Ką tai reiškia praktikoje?
-
Darbuotojai turi teisę nereaguoti į darbinius pranešimus po darbo valandų.
-
Darbdaviai neturėtų reikalauti ar skatinti nuolatinio pasiekiamumo.
-
Darbo ir poilsio laiko atskyrimas yra svarbus darbuotojų gerovei.
Ką daryti, jei jūsų teisės pažeidžiamos?
Jei jaučiate, kad jūsų teisė atsijungti yra pažeidžiama:
-
Pirmiausia pasikalbėkite su savo tiesioginiu vadovu ar personalo skyriumi.
-
Jei problema išlieka, galite kreiptis į darbo ginčų komisiją ar Valstybinę darbo inspekciją.
Svarbu žinoti savo teises ir jų laikytis. Sveika darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra naudinga tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
