Kaip rodo Statistikos departamento atlikta gyventojų apklausa, vartotojų pasitikėjimo rodiklis sausį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, padidėjo 2 procentiniais punktais.
Paklausus gyventojų, kaip jie vertina savo namų ūkio finansinę padėtį per praėjusius metus, apklaustieji sausį buvo nusiteikę optimistiškiau nei gruodį: 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad ji pagerėjo. Gruodį taip manančiųjų buvo 1 proc. punktu mažiau.
Praėjusį gruodį 23 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų finansinė padėtis per pastaruosius 12 mėnesių pablogėjo, o šių metų sausį taip manančių gyventojų buvo 22 proc.
Sausį atsirado ir daugiau optimizmo vertinant ateities finansines perspektyvas. Antai gruodį 14 proc. apklaustųjų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėnesių turėtų blogėti, o sausį tokių buvo 11 proc.
Sausį daugėjo gyventojų, kurie palankiau vertino ir šalies ekonominę padėtį. Kad ji pagerės, tikėjosi kas ketvirtas gyventojas (25 proc.). Tiesa, net 38 proc. apklaustųjų mano, kad ekonominė padėtis blogės.
Gruodį optimistų buvo mažiau – 21 proc. manė, kad šalies ekonominė padėtis gerės, o 40 proc. buvo įsitikinę, kad ji blogės.
Per mėnesį 1 proc. padaugėjo ir apklaustųjų, kurie vylėsi, kad per artimiausius 12 mėnesių galės išleisti daugiau pinigų stambesniems pirkiniams nei ankstesniais metais.
Apklausus gyventojus gruodį, daugiau pinigų išleisti baldams ar buitinei technikai planavo 23 proc. gyventojų, o sausį tokių buvo jau 24 proc.
Nors iš karto po Naujųjų metų užfiksuoti vartotojų nuotaikų svyravimai labiau simboliniai, vis dėlto dabar žmonės kur kas optimistiškiau vertina savo finansinę padėtį ir šalies ekonominę ateitį nei per kovo viduryje prasidėjusį pirmąjį karantiną.
Nors epidemiologinė padėtis pavasarį ir dabar skiriasi kaip diena ir naktis, tada apklaustųjų prognozės dėl šalies ekonominės padėties per artimiausius 12 mėnesių buvo pasiekusios rekordines žemumas.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad didžiulio gyventojų nerimo dėl savo būsimos finansinės padėties ar šalies ekonomikos esą nebuvo ir tada. „Labai greitai po pirmojo karantino, po pirmosios pandemijos bangos, žmonės vartojo jau daugiau nei prieš krizę“, – pastebėjo ekonomistas.
Gyventojų lūkesčiai didėja antrą mėnesį iš eilės, – kalbėjo N.Mačiulis.
Anot N.Mačiulio, panikos esą nejusti ir per antrąją bangą. „Gyventojų lūkesčiai didėja antrą mėnesį iš eilės. Žmonių asmeninės finansinės padėties vertinimas artėja prie rekordinių aukštumų ir tai atsispindi mažmeninėje prekyboje. Jos apimtys beveik nesumažėjo ir tai patvirtina, kad gyventojai nebėra taip išsigandę“, – apie vartotojų nuotaikas kalbėjo ekonomistas.
N.Mačiulio teigimu, žmonių išlaidos mažėjo tik ten, kur fiziškai nėra galimybių išlaidauti. „Per karantiną buvo apribotos apgyvendinimo, maitinimo ir laisvalaikio paslaugos, gyventojai nepramogavo, bet išleido kitur“, – sakė ekonomistas.
Be to, anot N.Mačiulio, neturėdami kur išlaidauti žmonės sukaupė daug pinigų: „Vienaip ar kitaip juos gyventojai turbūt išleis šiais metais.“
Ekonomistas taip pat pastebėjo, kad šalies gyventojų indėliai per metus išaugo 18 proc. arba 2,5 mlrd. eurų. „Tai irgi didelis vartojimo potencialas ateityje“, – galimas žmonių optimizmo priežastis vardijo N.Mačiulis.
Beje, Statistikos departamento atliekamas gyventojų nuomonių tyrimas parodė, kad per pirmąją pandemijos bangą žmonės ypač baiminosi gresiančio nedarbo. Praėjusių metų balandį net 85 proc. apklaustųjų buvo įsitikinę, kad bedarbių Lietuvoje daugės. 39 proc. iš jų manė, kad bedarbių skaičius labai išaugs.
Tačiau praėjusių metų gruodį manančiųjų, kad bedarbių gretos labai didės, jau buvo 19 proc. Buvusios pesimistinės nuotaikos dėl smarkiai didėsiančio nedarbo, regis, irgi nepasitvirtino.
Komentuodamas Statistikos departamento paskelbtus pagrindinius praėjusių metų socialinius ir ekonominius rodiklius, N.Mačiulis atkreipė dėmesį, kad per pandemijos paženklintus metus užimtumas sumažėjo tik 1 proc.
Neįtikėtina, bet atsirado tik 13 tūkst. naujų bedarbių, – sako N.Mačiulis.
„Neįtikėtina, bet atsirado tik 13 tūkst. naujų bedarbių. Žvelgiant į registruoto nedarbo rodiklius, atrodytų, kad artėjame prie 100 tūkst. papildomų bedarbių, bet šis skaičius padidėjęs dirbtinai“, – mano N.Mačiulis.
Anot ekonomisto, bedarbių gretas papildė nemažai anksčiau šešėlyje besidarbavusių asmenų, šis rodiklis taip pat augo ir dėl rekordinio pernai į Lietuvą sugrįžusių emigrantų skaičiaus. „Užimtumo duomenys yra iškalbingi. Visi praradimai yra tik dėl kelių sektorių, kurių veikla buvo sustabdyta“, – kalbėjo jis.
Ekonomistas prognozavo, kad laisvėjant karantinui ir atsidarant apgyvendinimo bei maitinimo įstaigoms, dalis dabartinių bedarbių nesunkiai sugrįš į darbo rinką.
„Nėra pagrindo manyti, kad antroji pandemijos banga gali palikti kažkokį skausmingesnį pėdsaką šalies ekonomikai. Ji šiemet augs ir, mūsų vertinimu, augimas sieks 2,7 proc.“, – prognozavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Vis dėlto per metus Statistikos departamento skelbiamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais. 2021 metų sausį gyventojai šiek tiek geriau nei 2020-ųjų pradžioje vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, bet blogiau – šalies ekonomines perspektyvas, namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėnesių ir didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.
Gyventojų, manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 25 iki 28 proc., teigiančių, kad ji blogės, dalis nuo 12 proc. sumažėjo iki 11.
Per metus gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 5 procentiniais punktais (nuo 30 iki 25 proc.), manančių, kad padėtis blogės, dalis padidėjo 17 procentinių punktų (nuo 21 iki 38 proc.).
Per metus padidėjo ir gyventojų, kurie mano, kad jų finansinė padėtis praėjusiais metais pablogėjo. Tokių gyventojų skaičius per metus išaugo nuo 19 iki 22 proc.
Šių metų sausį 24 proc. gyventojų teigė, kad per artimiausius 12 mėnesių didesniems pirkiniams ketina išleisti daugiau nei per praėjusius metus, 20 proc. – mažiau (prieš metus – atitinkamai 25 ir 19 proc.).
Nepaisant to, kad dėl pandemijos pernai Lietuvos ekonomika nepatyrė tokio sukrėtimo, koks jai buvo prognozuojamas, vis dėlto, ekonomistas Romas Lazutka mano, kad namų ūkiuose situacija gali būti labai skirtinga.
Anot mokslininko, vieniems namų ūkiams su karantinu atsiradę apribojimai galėjo neturėti jokių pasekmių, tačiau yra ir tokių šeimų, kur darbo galėjo netekti abu suaugusieji. „Būtų labai gerai, kad tokios šeimos būtų labiau socialiai apsaugotos ir nepatektų į skurdo gniaužtus“, – sako R.Lazutka.
