Savaitgalį Kauno Žalgirio arenoje įvykusį konfliktą tarp jos ir žurnalisto Ervino Kvitkausko paviešinusi Kaja Elena Brilė taip pat atkreipė dėmesį, kad nors dirbo Europos čiuožimo čempionate, ji jokių sutarčių nebuvo pasirašiusi.
Tai atkreipė ir Valstybinės darbo inspekcijos dėmesį – institucija pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą.
„Šiuo metu tyrimas yra inicijuotas VDI viešo intereso gynimo pagrindu“, – 15min teigė Valstybinės darbo inspekcijos vyr. komunikacijos specialistė Jolanta Bielskienė.
Pašnekovė negalėjo nurodyti, ar į instituciją kas nors kreipėsi papildomai.
Anot jos, pirminis tyrimo tikslas – nustatyti, ar tarp čempionate dirbusių darbuotojų ir organizatorių buvo nelegalūs darbo santykiai. „Jeigu yra darbo santykiai, tada galima tirti ir dėl darbuotojų saugos, ir dėl darbuotojų psichologinio smurto aplinkos. Tai jau kitas tyrimo etapas, bet tai jau būtų to paties tyrimo dalis“, – kalbėjo pašnekovė.
Tyrimas truks iki 20 darbo dienų. Įprastai panašių tyrimų trukmė priklauso nuo to, kaip glaudžiai yra bendradarbiaujama su VDI, nurodė J.Bielskienė.
Bauda už vieną nelegaliai dirbantį darbuotoją prasideda nuo 1000 eurų, tačiau yra daug niuansų, kurie baudą gali padidinti.
„Pavyzdžiui, jei tai nelegalus darbas – nuo 1000 iki 5000 už kiekvieną nelegalaus darbo atvejį, už kiekvieną nelegaliai dirbusį žmogų atskirai. Tada priklauso, ar [atvejis] pakartotinas, ar ne. Tai yra baudos fiziniams asmenims – darbdaviui ir jo atstovui. Plius dar eina baudos juridiniam asmeniui, institucijai, įmonei. Gali būti dar beveik 3000 eurų papildomai“, – teigė J.Bielskienė.
Institucija vėliau pasidalino išsamesne baudų skyrimo tvarka.
Nelegalus darbas užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims (darbdaviams arba jų atstovams) nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 5 000 iki 6 000 Eur. Darbdaviui – juridiniam asmeniui – skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Nedeklaruotas darbas (darbo laiko apskaitos pažeidimas) užtraukia baudą atsakingiems fiziniams asmenims (darbdaviams arba jų atstovams) nuo 300 iki 1 450 Eur. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
Bauda darbdaviui – juridiniam asmeniui – nuo 200 iki 600 Eur. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 600 iki 1 200 Eur.
Be tiesioginės įstatymą pažeidusių subjektų atsakomybės, taikomos ir papildomos priemonės kovai su darbo šešėliu:
- neišduodami leidimai gyventi;
- neišduodami leidimai dirbti ir nepriimami sprendimai dėl darbo atitikties;
- suteikiamas nepatikimo mokesčio mokėtojo statusas, taigi įmonei neleidžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;
- nesuteikiamas paramos gavėjo statusas.
„Nelegaliai dirbantys asmenys pirmiausia daro didelę žalą patys sau – mažėja arba visai prarandama didžioji dalis jų socialinių garantijų. Nelegalus ir nedeklaruotas darbas tiesiogiai lemia ir viešojo sektoriaus paslaugų kokybę – ji prastėja, o tai turi įtakos sąžiningai dirbantiems darbdaviams, kurie darbo rinkoje dalyvauja iškreiptos konkurencijos aplinkoje, nepasitikėdami pačia valstybe“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
VDI atstovė nurodė, kad pats nelegaliai dirbęs žmogus už tokį darbą nėra baudžiamas.
Versijos dėl darbo skiriasi
Kaip 15min nurodė čempionate dirbusi Kaja Elena Brilė, sutarties su organizatoriais ji nebuvo pasirašiusi.
„Nuo pat pradžių buvo šnekama, kad tai nėra savanorystė, kad mes turėsime sutartį, buvo nurodytos konkrečios sumos. <...> Aš jos net nemačiau, negavau. Ji turėjo būti sudaroma su Lietuvos čiuožimo federacija, mes daug, labai daug kartų prašėme sutarties, ypač artėjant čempionatui. Mūsų prašė pasiimti neapmokamas atostogas, atseit darbas mums nesumoka, bet sumokės federacija už tas dienas, mes pasitikėdamos pasiėmėm neapmokamas atostogas, aišku, už tai dabar algos negausime, tos sutarties iki šiol nėra, pinigų irgi“, – savaitgalį po incidento pasakojo K.E.Brilė.
Tuo tarpu Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis žiniasklaidai teigė, kad moteris pateikė melagingą informaciją.
„Negaliu vertinti to, kas parašyta melu. Žinau visą šią situaciją, melą labai sunku komentuoti. Mes ją aiškinamės, mergina pateko ten, kur neturėjo būti, pateko apgaule. Ji iš ten buvo išprašyta, elgėsi neadekvačiai. Buvo iškviesta policija ir apsauga. Nusprendžiau panaikinti akreditaciją, nes tai griežtas pažeidimas savanorystės taisyklių ir tiek. Po to jau atvažiavo policija, nes pareiškimus parašė labai daug žmonių.
Jei rengdami pasaulinio lygio renginį pradėsime komentuoti nuomones kažkokias, čia absurdai... Jei kažkas buvo neblaivus, policija tai užfiksavusi ir išvežusi. Bet akreditacija panaikinta buvo tik vienam žmogui“, – teigė Lietuvos čiuožimo federacijos vadovas V.Jasutis.
Nors K.E.Brilė teigė, kad jai ir neįvardintam skaičiui jos kolegių buvo žadėtas atlygis, VDI atstovė nurodo, kad tai nėra institucijos tyrimo tikslas.
„Turi būti sutartis. Negali joks žmogus dirbti be jokios sutarties“, – kalbėjo J.Bielskienė.
Jeigu būtų įrodyta, kad savanoriškos veiklos sutartis buvo pasirašyta, bus laikoma, kad čempionate dirbta legaliai. Vis dėlto, tokios sutartys yra pasirašomos standartiškai – dviem egzemplioriais, tad kopiją turėtų turėti tiek čempionato organizatorius, tiek savanoriai.
Pretenzijų dėl, K.E.Brilės teigimu, žadėto finansinio atlygio, VDI netirs. Vis dėlto, tokiu atveju, moteris galėtų pati kreiptis į Darbo ginčų komisiją, jeigu matytų tokį poreikį.
