Pernai VDI surašė 2,6 tūkst. protokolų už pažeidimus, 2020 metais šis skaičius siekė 2,5 tūkst. Daugiausia jų – už darbuotojų saugos, sveikatos teisės aktų nevykdymą, taip pat komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimus ir nelegalų darbą.
„Išlieka poreikis baudas didinti, nes jos neatgraso pažeidėjų. Net ir viešai kai kurie darbdaviai, ką matome net ir feisbuke, sako, kad jie geriau darys pažeidimus ir mokės baudas, bet gaus gal daugiau pinigų. Ir žmonės sako, kad dirbsiu geriau nelegaliai, gausiu pinigų ir uždirbsiu“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete trečiadienį sakė Š.Orlavičius.
„Kalbant apie nelegalų darbą ir VDI kontrolę, pernai atlikta šiek tiek mažiau patikrinimų nei 2020 metais, bet nustatytas nelegaliai dirbusių asmenų skaičius ne toks ir mažas“, – kalbėjo jis.
Anot jo, daugiausiai nustatoma nelegaliai dirbančių asmenų (55 proc.), kai nesudaroma darbo sutartis, nepranešama „Sodrai“, taip pat nedeklaruotas darbas (39 proc.), kai neapskaitomas darbo laikas, nežymimi viršvalandžiai, dirbama poilsio dieną. Dar apie 6 proc. atvejų užsieniečiai dirbo nesilaikant jų įdarbinimo tvarkos.
Pernai skirta iš viso 2521 bauda, jų suma siekė virš 1,5 mln. eurų. 2020 metais skirta 2360 baudų už 1,2 mln. eurų.
VDI duomenimis, darbo sutarčių skaičius pernai augo 17 proc. iki 627,9 tūkst. Daugiausiai – 72 proc. – buvo neterminuotų sutarčių. Apie 16 proc. augo darbo sutarčių su užsieniečiais, tačiau jos sudarė nežymią dalį visų sutarčių.
Be to, pernai kiek daugiau nei du kartus iki 3,1 tūkst. augo komandiruojamų darbuotojų į Lietuvą. Daugiausiai jų buvo iš Lenkijos ir Ukrainos.
Pasak Š.Orlavičiaus, Darbo ginčų komisijoje pernai šiek tiek sumažėjo prašymų ir reikalavimų. Daugiausiai į komisiją kreiptasi dėl nesumokėto darbo užmokesčio.