Pranešime rašoma, kad nedeklaruotu darbu laikoma bet kokia apmokama veikla, kuri savo pobūdžiu yra teisėta, tačiau neįforminta atitinkamose valstybės institucijose ar kitaip neapskaitoma. Šis ydingas reiškinys turi įvairias formas.
„Tai gali būti nelegalus darbas arba darbas, kuris deklaruojamas iš dalies, t.y. dalį darbo užmokesčio mokant oficialiai, o kitą dalį – grynaisiais, nevykdant visų socialinio draudimo ir mokestinių prievolių (pvz., apie įdarbinimą nepranešama „Sodrai“). Tai gali būti darbo laiko apskaitos pažeidimai, kada darbdavys neapmoka už viršvalandinį darbą, darbą naktį ir darbą švenčių ar poilsio dienomis, kada tai nenustatyta pagal darbo grafiką. Tai gali būti ir savarankiškas darbas, kai asmuo savo veiklos neįregistruoja įstatymų nustatyta tvarka (pvz., dirba be verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymos). Taip pat tai gali būti paslaugos, teikiamos kaimynams, šeimos nariams, draugams ar pažįstamiems (pvz., remonto, valymo darbai, vaikų arba vyresnio amžiaus žmonių priežiūra) už tam tikrą atlygį, bet neoficialiai“, – nurodė darbo inspekcija.
Nors nedeklaruoto darbo mastą apskaičiuoti sudėtinga, kaip rodo atlikti tyrimai, jis Europos Sąjungoje gana plačiai paplitęs: 1 iš 10 europiečių teigia per praėjusius metus įsigiję prekių ir paslaugų, kurios gali būti susijusios su nedeklaruotu darbu.
Lietuvos gyventojai nurodė, kad jų dažniausiai įsigytos prekės ir paslaugos, kurios gali būti susijusios su nedeklaruotu darbu, buvo šios:
-
Maisto prekės (žemės ūkio produktai) – 47 proc. (ES – 16 proc.),
-
Kirpyklų ir grožio procedūrų paslaugos – 35 proc. (ES – 27 proc.),
-
Remonto paslaugos (pvz., autoservisų) – 25 proc. (ES – 19 proc.),
-
Namų remonto paslaugos – 22 proc. (ES – 30 proc.).
Dažniausiai už tokias prekes ir paslaugas Lietuvos gyventojai mokėjo privatiems asmenims (66 proc.), draugams, pažįstamiems (19 proc.), įmonėms (18 proc.).
Paprašyti įvardyti, kodėl pirko nedeklaruojamas prekes ar paslaugas, apklausos dalyviai kaip pagrindinę priežastį dažniausiai nurodė žemesnę kainą (net 65 proc. lietuvių ir 48 proc. europiečių), kitos dažnos priežastys – geresnė kokybė (25 proc. lietuvių ir 9 proc. europiečių) bei greitesnis aptarnavimas (23 proc. lietuvių ir 18 proc. europiečių).
Didžioji dalis „Eurobarometro“ apklausos dalyvių (78 proc. Lietuvos gyventojų ir 82 proc. europiečių) teigė nesutiktų gauti apmokėjimo iš darbdavio, jei žinotų, kad darbas nebus deklaruotas valdžios institucijoms.
1 iš 10 europiečių teigia per praėjusius metus įsigiję prekių ir paslaugų, kurios gali būti susijusios su nedeklaruotu darbu.
Tačiau tiek darbuotojai, tiek darbdaviai neretai mato tik „šviesiąją“ nedeklaruoto darbo pusę: darbdaviai sutaupo mokėdami mažesnius mokesčius ir tą „sutaupytą“ dalį neva primoka prie darbo užmokesčio. Darbuotojai suvilioti didesnio atlyginimo tenkinasi trumpalaike nauda. Vis gi žvelgiant plačiau ir ypač iš ilgalaikės perspektyvos, žalą dėl nedeklaruoto darbo patiria visi: darbuotojas, darbdavys, visuomenė, valstybė.
Darbuotojas, mokėdamas mokesčius nuo mažesnio atlyginimo, atitinkamai mažiau lėšų sukaupia senatvės pensijai, gauna mažesnius atostoginius, praranda socialines garantijas (teisę į ligos, nedarbo išmokas). Nedeklaruotas darbas darbdaviui kelia riziką dėl darbo kokybės, įmonės reputacijos. Dėl nelygių konkurencinių sąlygų sąžiningas verslas praranda galimybes didinti darbuotojų darbo užmokestį, gerinti darbo sąlygas.
Nedeklaruotas darbas turi įtakos valstybės finansų stabilumui: biudžetui netenkant pajamų, mažiau lėšų skiriama kokybiškoms viešosioms paslaugoms, kurios reikalingos visiems šalies gyventojams, valstybė negali užtikrinti socialinio saugumo savo piliečiams.
„Eurobarometro“ apklausos duomenys rodo, kad pasitikėjimas institucijomis, kovojančiomis su nedeklaruotu darbu yra gana aukštas: darbo inspekcija linkę pasitikėti 56 proc. šalies gyventojų ir 49 proc. ES piliečių. Kalbant apie riziką būti aptiktiems dirbant nedeklaruotą darbą, kaip didelę – nurodė 63 proc. lietuvių ir 39 proc. ES piliečių.
Nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolė yra viena VDI prioritetinių veiklos sričių. Kasmet ji tampa vis efektyvesnė, pritaikant naujus metodus, gerinant inspektorių pasirengimą patikrinimams. Šiais metais VDI patikrino perpus mažiau įmonių, o nelegaliai ir nedeklaruotą darbą dirbusių asmenų nustatė tiek pat, kiek ir pirmą praėjusių metų dalį. Daug dėmesio VDI skiria ir visuomenės švietimui. Visuomenės požiūris, labiau nei atgrasymo priemonės, lemia nelegalaus darbo lygį, prisideda prie jo mažinimo, todėl svarbu keisti žmonių požiūrį į nelegalų darbą, paaiškinant legalaus ir deklaruoto darbo privalumus.
