Su diskriminacija dėl vyresnio amžiaus darbo rinkoje susiduriama jau nuo 41 metų amžiaus. Tuo metu palankiausiai darbo rinkoje vertinami nuo 26 metų iki 35 metų amžiaus specialistai, atskleidė „Swedbank“ atlikta šalies gyventojų apklausa.
„Apklausa išryškino visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus dėl darbuotojų amžiaus − labiausiai pageidaujami yra 35 m. specialistai, o su sunkumais įsidarbinant tenka susidurti dar neperkopus 50 m. amžiaus“, – teigė „Swedbank“ karjeros centro vadovė Lina Žemaitytė-Kirkman.
Labiausiai pageidaujami yra 35 metų specialistai, o su sunkumais įsidarbinant tenka susidurti dar neperkopus 50 metų amžiaus, – teigė L.Žemaitytė-Kirkman.
Diskriminuoja dėl amžiaus
„Vidutinis visų respondentų tyrimo metu įvardintas amžius, nuo kurio atsiranda iššūkių darbo rinkoje – 48,5 metų. Daugelis tokio amžiaus žmonių yra savo profesinės karjeros pike, jie turi sukaupę didelį patirties ir įgūdžių bagažą ir dar kone du dešimtmečius gali būti aktyvūs darbo rinkos dalyviai. Tačiau vyraujančios nuostatos dėl amžiaus jiems gali tapti reikšminga kliūtimi siekiant profesinių tikslų“, – teigė banko atstovė.
Tarp pagrindinių dalykų, labiausiai apsunkinančių vyresnių kaip 50 metų amžiaus žmonių įsidarbinimą, didžioji dalis apklaustųjų nurodo diskriminaciją dėl amžiaus (61 proc.). Kiti dažnai nurodomi trikdžiai yra pasenusios jų žinios (36 proc.) ir ribota motyvacija išmokti naujų dalykų (33 proc.).
„Mokymasis yra nauja norma ir visiems reikia mokytis, nes tiesiog per greitai keičiasi aplinka“, – akcentavo L.Žemaitytė-Kirkman.
Jos teigimu, vyresniems žmonėms įsidarbinti padėtų mokymai ir kvalifikacijos kėlimas, galimybė „pasimatuoti“ darbą, tolerancija dėl amžiaus. Tuo tarpu vyresni žmonių pranašumai įvardijami profesinė patirtis ir daugiau pastovumo.
Demografinės prognozės – nepalankios
Pasak bankų atstovų, įmonės jau šiandien turėtų galvoti apie veiksmingesnius būdus, kaip pritraukti ir į savo komandas integruoti vyresnio amžiaus specialistus.
Kaip teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis, šalies demografinės tendencijos nėra palankios − per artimiausią dešimtmetį darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje susitrauks nuo 1,7 mln. iki 1,37 mln. Skaičiuojama, kad labiausiai sumažės 26-35 metų amžiaus dirbančiųjų skaičius.
„Greitai veikiančių receptų, kaip padidinti jaunų žmonių skaičių darbo rinkoje, nėra daug. Imigracija šiuo atveju nebūtinai išspręs kvalifikuotų specialistų trūkumą. Todėl labiausiai tikėtina išeitis yra didesnis vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas ir ilgiau trunkanti jų profesinė karjera“, – sako N.Mačiulis.
Nors šiuo metu vyresnio amžiaus 50-64 metų žmonių nedarbo lygis Lietuvoje yra šiek tiek didesnis už ES vidurkį, jų aktyvumas po truputį auga. Vyresnių žmonių dalyvavimą darbo rinkoje sulaukus pensinio amžiaus ateityje gali vis labiau lemti ir finansiniai motyvai.
Anot L.Žemaitytės-Kirkman, diskriminacija dėl amžiaus yra kompleksinė problema, kuri artimiausioje ateityje Lietuvoje taps dar labiau aktualesnė, todėl įmonės turėtų būti suinteresuotos pritraukti jų poreikius atitinkančius specialistus nepaisant jų amžiaus ar lyties.
Banko duomenimis, vidutiniškai ES gyventojai dirba 36 metus. Lietuvoje – 37 metus.
