Populiariausias – gyvybės ir sveikatos draudimas
Personalo atrankos bendrovės „Manpower“ direktorės Gerdos Baltrūnaitės teigimu, populiariausios darbuotojams suteikiamos naudos šiuo metu yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, papildomas sveikatos draudimas, nuolaidos įmonėje gaminamai produkcijai, lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti nuotoliniu būdu, o taip pat ir laisvadieniai, skiriami už gerus darbo rezultatus, kelionės į užsienį, mokymai ir seminarai.
Sveikatos ir gyvybės draudimas darbuotojų šiandien itin vertinami. „Darbuotojai pajunta ir labai greitai įvertina, ką reiškia, kai prireikus tuoj pat gali užsiregistruoti pas gydytoją ir gauti aukštos kokybės diagnostikos ir kitas paslaugas privačioje gydymo įstaigoje. Nereikia laukti eilėse, gali pakliūti pas aukštos kvalifikacijos specialistą dabar, o ne po keleto savaičių ar mėnesių“, – kalbėjo „Manpower“ vadovė G.Baltrūnaitė.
Tuo tarpu gyvybės draudimą vertina vyresni darbuotojai, kurie jau turi šeimas – jie gali jaustis ramūs, kad jei jam kas atsitiks, jo artimiausiais ir juo pačiu bus pasirūpinta. Pasak G.Baltrūnaitės, toks požiūris ir poreikis priklauso nuo darbuotojo sąmoningumo.
Kiekvieną darbuotoją motyvuoja skirtingai
Kaip tikino „NFQ Technologies“ vadovas Paulius Insoda, kelis šimtus IT profesionalų vienijančioje įmonėje darbuotojams teikiami jų poreikius atitinkantys papildomų verčių paketai. Anot pašnekovo, kiekvienas žmogus – individuali asmenybė, todėl ir individualūs pasiūlymai juos motyvuoja labiau.
„Vieniems tai yra sutrumpintas darbo laikas, antriems – ilgesnės atostogos, tretiems – galimybė atsivesti į darbą šunį, o dar kitiems – papildomas kaupimas pensijai ar visos šeimos sveikatos draudimas“, – kalbėjo pašnekovas.
P.Insodos teigimu, tiek pasauliniai tyrimai, tiek „NFQ Technologies“ darbuotojų apklausos patvirtina, kad galimybės ir tinkama aplinka tobulėti bei augti kaip specialistui ir kaip asmenybei, yra vieni svarbiausių kriterijų, motyvuojančių jų darbuotojus.
„Žinoma, visi šie papildomi priedai ir naudos veikia tik po to, kai darbuotojas gauna konkurencingą atlyginimą, dirba geroje aplinkoje, naudoja šiuolaikines darbo priemones ir kitus bazinius dalykus“, – įsitikinęs vadovas. Jis pridūrė neretai pastebintis, kai atlyginimą įmonės bando pakeisti kitomis naudomis. Pašnekovas tvirtino, kad jo vadovaujamoje įmonėje darbuotojai motyvuojami dar ir galimybe prisidėti prie jos kūrimo ir plėtojimo.
Visi kalbinti įmonių atstovai sutiko, kad kuo toliau, tuo labiau didesnę reikšmę įgauna gerovės paketo darbuotojui sukūrimas – kai žmogus jaučiasi saugus, tada ir su didesne energija gali kibti į darbą.
Valstybė galėtų padėti įvertinti kaupimo naudą
Nors gyvybės draudimas tarp šalies įmonių populiarėja, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (GDA) prezidentas Artūras Bakšinskas sako, kad dar didesnį postūmį jam suteiktų valstybė, kuri galėtų populiarinti įmonių kaupimą darbuotojų senatvei. Toks modelis labai populiarus Vakaruose.
„Vakaruose, kur yra didelės korporacijos, pensijai papildomai kaupiama per įmones. Kai kur tai ir įstatymiškai reglamentuota, kad darbdaviai turi atidėti tam tikrą dalį. Pas mus valstybė galėtų parodyti iniciatyvą ir pradėti kaupti pensijas ministerijų tarnautojams ar didelėse stabiliose įmonėse. Tai išplistų ir į kitas įmones, kai jos pamatytų naudą“, – siūlo ekspertas.
Pasak jo, Vyriausybėje buvo tokių pasvarstymų, tačiau tai nevirto kūnu. Taip būtų ne tik užtikrinta soti senatvė į pensiją išėjusiems dirbantiesiems, tačiau ir išvengta susipriešinimo, kuris yra visuomenėje.
„Dabar net išmokant pensijas yra paprasti žmonės ir privilegijuotieji – ar tai akademikai, ar policininkai, ar kiti – viskas eina per priedų sistemą. Pensija yra finansinis instrumentas, todėl yra ir turi būti valdoma vadovaujantis finansine logika, o ne išimčių sistema. Taip ir visuomenėje būtų mažiau susipriešinimo. Dabar visi dirba, visose srityse yra profesionalų, visi jie yra reikalingi, tačiau vieni gauna priedus prie pensijos, o kiti – ne. Tokio dalyko neturėtų likti“, – sako GDA prezidentas.
A.Bakšinskas teigia, kad kaupiant pensijai su įmonės pagalba, žmogus susiejamas ilgalaikiais ryšiais su darbo ir gyvenamąja vieta, todėl tai prisidėtų ir prie emigracijos mažinimo. „Pas mus žmonės dėl mažų pensijų sujudo visai neseniai ir daugiausiai tie, kuriems iki pensijos liko nedaug“, – mini vadovas.
Finansų ekspertai primena, kad kuo anksčiau žmogus pradės kaupti, tuo geriau. Tačiau jei pensija nesusirūpinote jaunystėje, geriau pradėti ją kaupti vėliau, nei niekada. Nors sukaupta suma ir nebus įspūdinga, tačiau ji iš dalies patenkins poreikius senatvėje.
