Tyrime yra lyginami ne tik statistiniai duomenys, bet ir įmonių vadovų nuomonė, o valstybės vertinamos pagal tris rodiklius: šalies investicijas į gyventojų išsilavinimą ir darbuotojų ruošimą, gebėjimą pritraukti kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio bei prisitaikymą prie darbo rinkos poreikių.
Lietuvoje per metus labiausiai į viršų šovė gebėjimas prisitaikyti prie darbo rinkos ir ruošti reikalingiausius specialistus, jis pakilo per 16 pozicijų į 26 vietą.
Iš šių rodiklių Lietuvoje per metus labiausiai į viršų šovė gebėjimas prisitaikyti prie darbo rinkos ir ruošti reikalingiausius specialistus, jis pakilo per 16 pozicijų į 26 vietą. Aukščiausiai vertinamos (10 vieta) šalies investicijos į gyventojų išsilavinimą ir darbuotojų ruošimą.
Tiesa, pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio, yra kur pasitempti – pagal šį rodiklį Lietuva antroje sąrašo pusėje (39 vieta). Tyrime pastebima, kad geriausiai yra vertinamos tos šalys, kurios pasiekia balansą tarp investicijų į darbuotojų tobulėjimą ir gebėjimo pritraukti papildomų talentų iš užsienio.
Patyrinėjus investicijų į išsilavinimą ir darbuotojų tobulinimą rodiklį, matyti, kad Lietuvoje įmonių vadovai skiria didelį dėmesį darbuotojų mokymams, pakankamai efektyviai yra įgyvendinamos pameistrystės programos. Aukšta vieta reitinge rodo, kad šios investicijos atsiperka.
Prisitaikymo prie darbo rinkos įvertinimo šuolį lėmė aukštą Lietuvos pozicija (11 vieta) reitinge pagal specialistų, turinčių tarptautinės darbo patirties, skaičių, gerai vertinamas (14 vieta) ir jų užsienio kalbų mokėjimas. Tikėtina, kad tokių specialistų poreikis darbo rinkoje atsirado įmonėms siekiant didinti eksporto apimtis.
„Mūsų šalies įvertinimas ir detalesnė kriterijų analizė rodo, kad „Versli Lietuva“ eina teisingu keliu. Pameistrystės tradicijų atgaivinimas, programa „Sparnai“, kuri parengė eksporto specialistus regiono verslams bei kiti mūsų projektai, skirti darbuotojų, ypač vadovų kvalifikacijai kelti, pavyzdžiui „Lyderystės ekspresas“, „Eksporto akademija“ ir yra tai, ko įmonėms šiuo metu reikia“, - sako VšĮ „Versli Lietuva“ l.e.p. generalinė direktorė Rūta Pentiokinaitė.
Nors vietinių darbuotojų edukacija krypsta teisinga linkme, Lietuvai dėl talentų vis dar sunku konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Siekiant pritraukti kvalifikuotus specialistus iš užsienio, labiausiai koją kiša per maži atlyginimai. Patrauklumo užsieniečių akyse neprideda ir dabartiniai protų nutekėjimo iš Lietuvos mąstai.
Siekiant pritraukti kvalifikuotus specialistus iš užsienio, labiausiai koją kiša per maži atlyginimai. Patrauklumo užsieniečių akyse neprideda ir dabartiniai protų nutekėjimo iš Lietuvos mąstai.
Talentų tyrimą IMD Pasaulio konkurencingumo centras vykdo nuo 2005 metų. Lietuva jame dalyvauja nuo 2007-ųjų. Šiemet tyrime buvo vertinama 61 valstybė. Visą tyrimą galite rasti čia.
IMD Pasaulio konkurencingumo centras kasmet taip pat sudaro Pasaulio valstybių konkurencingumo reitingą. Devintus metus iš eilės jame dalyvaujanti Lietuva šiemet užkopė į 28 vietą – tai yra iki šiol aukščiausia mūsų šalies užimta pozicija šiame tyrime. Oficialus IMD partneris Lietuvoje yra VšĮ „Versli Lietuva“.
VšĮ „Versli Lietuva“ – verslumą ir eksportą skatinanti įstaiga, kurios steigėja yra Ūkio ministerija.