Po du ketvirčius trukusio kryčio Lietuvos ekonomika šių metų antrąjį ketvirtį vėl augo. Valstybės duomenų agentūros skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika augo 2,8 proc., o, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, buvo 0,9 proc. didesnė. Labiausiai prie ekonomikos plėtros prisidėjo statybos, transporto ir saugojimo ir informacijos ir ryšių veiklos.
2023 m. itin palankius rezultatus demonstruoja statybos sektorius. Po pusantrų metų trukusios itin vangios plėtros 2022 m. paskutinį ketvirtį statybos sektorius pradėjo atsigauti, o šių metų gegužės mėn. darbų apimtis buvo didžiausia nuo duomenų skelbimo pradžios. Šių metų balandžio–gegužės mėn. vidutinė statybos sektoriaus darbų apimtis, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 8,0 proc. didesnė nei pirmąjį ketvirtį ir 12 proc. didesnė nei prieš metus. Nors reikšmingai paaugo visų pagrindinių statybos sektoriaus segmentų – gyvenamosios, negyvenamosios ir inžinerinės – statybos darbų apimtis, itin palankiomis tendencijomis išsiskiria būtent pastaroji.
Jos augimui reikšmingą įtaką daro Europos Sąjungos (ES) paramos fondų lėšomis finansuojami projektai ir, tikėtina, investicijos į atsinaujinančiosios energetikos generaciją. Šiais metais numatomas beveik dvigubai didesnis ES paramos fondų lėšų panaudojimas leidžia tikėtis palankios šio statybos segmento raidos ir 2023 m. antrąją pusę. Kitų statybos sektoriaus segmentų tendencijos yra mažiau palankios. Statybos sektorių vėsina pakilusios palūkanų normos.
Nors tiek gyvenamųjų, tiek negyvenamųjų pastatų statybos apimtis balandžio–gegužės mėn. didėjo, tačiau šių metų pirmąjį ketvirtį tiek pradėtų statyti pastatų plotas, tiek leistų statyti pastatų plotas buvo pastebimai mažesnis nei prieš metus. Tai turėtų neigiamai paveikti šios rūšies statybos darbų apimtį artimiausiais ketvirčiais.
Atslūgstant energijos kainų šokui, 2023 m. antrąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai paaugo, bet tvaresnio atsigavimo ženklų dar nepastebima. Šių metų antrąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos pardavimai, apskaičiuoti palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, per ketvirtį ūgtelėjo 3,4 proc. Vis dėlto šį augimą labiau reikėtų sieti su itin silpna raida šių metų pirmąjį ketvirtį nei gerėjančia apdirbamosios gamybos padėtimi antrąjį ketvirtį. Didžiąją dalį šio pardavimų augimo nulėmė didesnė parduotos perdirbtos naftos apimtis ir atnaujinta AB „Achema“ veikla. O tokių apdirbamosios gamybos sektorių kaip baldų ir medienos gaminių bei plastikinių ir kitų nemetalo mineralinių gaminių gamybos apimtis sumenko.
Apskritai, apdirbamosios gamybos apimtis šių metų antrąjį ketvirtį tebebuvo daugiau nei 6 proc. mažesnė nei iki rusijos karo prieš Ukrainą. Tvaresnio atsigavimo ženklų nerodo ir pramonės įmonių nuotaikos. Remiantis Europos Komisijos (EK) skelbiamo verslo tendencijų tyrimo rezultatais, pastarųjų mėnesių pramonės įmonių pasitikėjimo rodiklis yra bene blogiausias nuo pasaulinės finansų krizės laikų (blogesnis jis buvo tik 2020 m. balandžio mėn.).
Tokias nuotaikas lemia tai, kad įmonės gaminamos produkcijos paklausą vertina blogiausiai nuo 2010 m., o turimų pagamintos produkcijos atsargų lygis didesnis buvo tik 2009 m. Dėl šių priežasčių tiek įmonių produkcijos gamybos prognozė, tiek darbuotojų samdos prognozė artimiausiems trims mėnesiams yra blogiausia nuo COVID-19 pandemijos laikų.
Mažmeninės prekybos tendencijas palankiai veikė slopstantis kainų augimas ir vis dar palanki padėtis darbo rinkoje. Šių metų antrąjį ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, buvo 0,3 proc. didesnė nei ankstesnį ketvirtį, tačiau vis dar 1,3 proc. mažesnė nei prieš metus. Pastaraisiais mėnesiais sparčiau augo būtinojo vartojimo prekių prekyba, pavyzdžiui maisto, o nebūtinojo vartojimo prekių – vis dar mažėjo. Tokiai mažmeninės prekybos raidai reikšmingą įtaką darė slopstantis kainų augimas ir toliau palanki padėtis darbo rinkoje.
Šių metų antrąjį ketvirtį vėl pradėjusi didėti namų ūkių perkamoji galia teigiamai veikė namų ūkių vartojimą, ypač tų namų ūkių, kurių vartojimo sprendimus ribojo santykinai žemos ir sparčiai nedidėjusios pajamos. Vis dėlto namų ūkiai ir toliau vangiai įsigydavo didesnius pirkinius. Tai visų pirma sietina su griežtėjusia pinigų politika ir nežinomybe dėl to, kokio lygio ilgainiui nusistovės palūkanų normos. Pavyzdžiui, dėl brangusių paskolų reikšmingai sumažėjo nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas, kuris veikė tiek baldų, tiek kitų stambesnių namų apyvokos daiktų paklausą.
Pažymėtina, kad toks namų ūkių elgesys nėra sietinas su reikšmingai pablogėjusia namų ūkių finansine padėtimi. Naujausi vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai rodo, kad namų ūkių finansinė padėtis šiuo metu yra geresnė, nei buvo prieš prasidedant COVID-19 pandemijai.
Paslaugų sektoriaus raida vis dar yra netolygi. Remiantis balandžio–gegužės mėn. duomenimis, apskaičiuotais palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, per ketvirtį paaugo administracinių ir aptarnavimo paslaugų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų apimtis.
Lietuvoje veikiantiems bankams pradėjus skelbti itin gerus šių metų pirmojo pusmečio rezultatus, tikėtina, kad tebeaugo finansų ir draudimo paslaugų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė. Nedidelis pardavimų augimas stebimas transporto ir saugojimo paslaugų veikloje. Tiesa, su sunkumais susiduriant euro zonos pramonei, pradėtas taikyti ES mobilumo paketas ir rusijos karas prieš Ukrainą nepalankiai tebeveikia transporto ir saugojimo paslaugų veiklos pardavimus.
Transporto ir saugojimo pardavimo apimtis šiuo metu yra apie šeštadaliu mažesnė, nei buvo 2021 m. Kita vertus, mažesni nei šių metų pirmąjį ketvirtį buvo profesinių, mokslinių ir techninių, NT operacijų paslaugų pardavimai. Pastarosios veiklos pardavimus reikšmingai apribojo griežtinama pinigų politika. Palankūs nemažos dalies paslaugų veiklų rezultatai matyti ir iš įmonių nuotaikų.
Remiantis EK skelbiamo verslo tendencijų tyrimo rezultatais, tarp didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių būtent paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis yra aukščiausias, o samdos lūkesčiai geriausi. Palyginti gera situacija darbo rinkoje ir mažesnis kai kurių paslaugų sektoriaus veiklų jautrumas pakilusioms palūkanoms sudaro palankesnes sąlygas pastarojo plėtrai.
Po stiprios korekcijos šių metų pirmąjį ketvirtį atsigavusi Lietuvos ekonomika turėtų nuosaikiai augti ir 2023 m. antrąją pusę. Tokią šalies ekonomikos raidą turėtų lemti didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir gerėsianti užsienio prekybos partnerių padėtis. Gyventojų perkamoji galia turėtų didėti dėl slopstančio kainų augimo, vis dar sparčiai kilsiančio darbo užmokesčio ir dėl kartu su 2023 m. valstybės biudžetu priimtų sprendimų, kuriais siekta padidinti namų ūkių pajamas. Atsižvelgiant į šiuo metu esančias gana palankias gyventojų nuotaikas, neskatinančias namų ūkių daugiau taupyti, šis perkamosios galios padidėjimas turėtų didinti namų ūkių vartojimo atsigavimą.
Šiais metais ekonomikos aktyvumą turėtų skatinti ir investicijos. Jos daugiausia augs dėl valdžios sektoriaus investicijų, kurių reikšminga dalis bus finansuojama ES paramos fondų lėšomis. Lietuvos ekonomikos tolesnę raidą turėtų palankiai veikti ir, palyginti su metų sandūra, palankesnė užsienio prekybos partnerių ekonomikų raida. Šie veiksniai leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomika artimiausiais ketvirčiais nuosaikiai augs.
Vis dėlto tolesnę Lietuvos ekonomikos raidą tebegaubia didelis neapibrėžtumas. Dėl tokių veiksnių kaip besitęsiantis rusijos karas prieš Ukrainą, galima geopolitinės įtampos eskalacija ar stipresnis, nei tikimasi, griežtinamos pinigų politikos poveikis pagrindinių prekybos partnerių ekonomikoms Lietuvos ekonomika gali augti lėčiau, nei šiuo metu numatoma. Kita vertus, stipri darbo rinka, auganti namų ūkių perkamoji galia ir mažėjantis neapibrėžtumas dėl ateities gali lemti ir spartesnę, nei prognozuojama, ekonomikos raidą.
