Vilnius, sparčiai besivystantis tarptautinis inovacijų centras, susiduria su iššūkiais siekdamas tinkamai integruoti aukštos kvalifikacijos užsienio specialistus į savo darbo rinką. Mieste jau gyvena daugiau nei 73 tūkst. užsieniečių iš 143 šalių – beveik kas devintas gyventojas. Nors dauguma atvykėlių dirba vidutinės kvalifikacijos darbuose, daugėja ir aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie prisideda prie Lietuvos inovacijų ekosistemos ir aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo. Ekspertai pabrėžia, kad norint išlaikyti konkurencingumą globalioje rinkoje, svarbu pritraukti dar daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apie 50 proc. atvykusiųjų užima pozicijas transporto, paslaugų ir gamybos sektoriuose, kurie dažnai reikalauja mažesnės kvalifikacijos. Vis dėlto, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai rodo, kad aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimas gali padidinti šalies BVP augimą iki 1,5 proc. per metus. Ekspertai pabrėžia, jog tokie talentai, kaip IT specialistai, inžinieriai, biotechnologijų ar dirbtinio intelekto kūrėjai, yra itin svarbūs inovacijų plėtrai ir šalies ekonomikos konkurencingumo didinimui tarptautinėje rinkoje.
„Vilnius turi potencialą tapti tarptautiniu inovacijų centru, tačiau tam būtina pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie galėtų praturtinti mūsų darbo rinką naujomis idėjomis, pažangiais įgūdžiais ir inovacijų kūrimo gebėjimais“, – teigia Indrė Laučienė, „International House Vilnius“ vadovė diskusijų konferencijoje „(Ne)lietuviškas Vilnius“.
Pigios darbo jėgos paieškos gali vesti į vidutinių pajamų spąstus
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, dabartinės migracijos tendencijos dažnai yra orientuotos į pigios darbo jėgos įdarbinimą, o tai kelia riziką užstrigti vadinamuosiuose „vidutinių pajamų spąstuose“. „Turime pereiti nuo pigios darbo jėgos samdos prie konkuravimo aukštesne kokybe. Aukštos kvalifikacijos talentų pritraukimas leistų Lietuvai pasiekti šį tikslą“, – pabrėžia ministras.
Lietuvoje galiojanti kvotų sistema riboja žemos ir vidutinės kvalifikacijos užsienio darbuotojų atvykimą, tačiau aukštos kvalifikacijos specialistams, kurių darbo užmokestis yra 1,2 karto didesnis nei vidutinis šalies atlyginimas, tokie ribojimai netaikomi.
„Vienas žmogus, dirbantis už vidutinį atlyginimą, sumoka daugiau nei dvigubai daugiau mokesčių, nei uždirbantis minimalią algą. Mažiausiai uždirbantiems taikome neapmokestinamųjų pajamų dydį, įvairias lengvatas, o tuo tarpu žmogus, gaunantis aukštą atlyginimą, per didesnius mokesčius ne tik išsilaiko pats, bet ir prisideda prie visos visuomenės išlaikymo“, – teigia Vytautas Šilinskas.
Tačiau darbuotojų relokaciją į Lietuvą nėra vienintelis būdas pritraukti aukštos kvalifikacijos talentus. Vilniuje gyvenantys užsieniečiai studentai – tai dažnai nepastebima, tačiau dar viena didelio potencialo grupė. Šiuo metu net 90 proc. užsieniečių studentų, baigusių aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, išvyksta į kitas šalis, nors dauguma jų norėtų likti.
„Mūsų atliktos apklausos rodo, kad net 65 proc. studentų norėtų likti Vilniuje po studijų“, – teigia Indrė Laučienė, IH Vilnius vadovė. Pasak jos, problema slypi ne pačiuose studentuose, o valstybės ir verslo požiūryje į šią grupę. „Turime pagalvoti, kaip juos įtraukti į darbo rinką ir skatinti likti. Galbūt daugiau dėmesio reikėtų skirti lietuvių kalbos mokymui, stažuotėms ir mentorių programoms“, – svarsto ji.
Integracijos iššūkiai ir galimybės Vilniuje
Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė pabrėžia, kad, nors Vilnius jau dabar yra daugiakultūris miestas, stereotipai ir integracijos iššūkiai išlieka. „Norint tapti dar įtraukesne ir tolerantiškesne bendruomene, turim keisti stereotipus, mažinti stigmatizuojančias nuostatas tarp gyventojų paraleliai rūpindamiesi viešųjų paslaugų prieinamumo užtikrinimu užsieniečiams, stiprindami lietuvių kalbos mokymo iniciatyvas“, – teigia ji.
Svarbus vaidmuo sprendžiant šias problemas gali būti skiriamas mentorystės programoms bei darbdavių įsitraukimui į darbuotojų integraciją. Kaip pažymi seimo narė Inga Ruginienė, Norvegijos pavyzdys rodo, kad darbdavių pastangos kurti palankią aplinką yra itin svarbios. „Jei trečiųjų šalių piliečiams būtų suteikiama galimybė mokytis lietuvių kalbos ir naudotis kitomis integracijos priemonėmis, tai ne tik pagerintų jų integraciją, bet ir skatintų juos pasilikti Lietuvoje“, – pabrėžia I.Ruginienė.
Indrė Laučienė taip pat pabrėžia, jog tikslingas kalbos mokymas galėtų būti raktas, leidžiantis užsieniečiams įdarbinti savo kvalifikacijas Vilniuje. „Vis dar matome, kad žmonės, kurie turi patikrinamus įgūdžius ir diplomus, kartais dirba žemesnės kvalifikacijos darbą. Ar tikrai visada jie patys yra kalti, kad nerado CVbanko ar kito portalo? O galbūt atsitiko situacijų, kur jų negalėjo įdarbinti tik dėl nepakankamo kalbos mokėjimo“, – svarsto ji.
Vilnius turi potencialą tapti tarptautiniu talentų traukos centru, jei bus tinkamai išnaudotas užsieniečių specialistų potencialas. Tai ne tik padės augti ekonomikai, bet ir pagerins miesto įvaizdį tarptautinėje arenoje. „Vilnius turi išlikti progresyviai atviras miestas, kuriame skirtingų kultūrų ir įgūdžių įvairovė taps stiprybe, o ne kliūtimi,“ – reziumuoja I.Laučienė.
