Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare ir pagal jos reikalavimus supjausčius į metalo laužą pusę Lietuvos žvejybos laivyno, Baltijos jūroje menkes žvejoti galinčių laivų sumažėjo iki 26, o pačių įmonių – iki 14. Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas teigia, kad anksčiau vienam laivui tekdavo 50–60 tonų menkių, dabar dvigubai daugiau – apie 113 tonų. Atitinkamai didėja ir įmonių pajamos.
Kvotos – pagal taisykles
Šiemet Lietuvos žvejams leista sugauti 3300 tonų menkių – Rytinės Baltijos menkių 15 proc. daugiau nei pernai, Vakarinės Baltijos – 9 proc. daugiau. „Mokslininkai rekomendavo kvotas padidinti dvigubai, nes žuvų ištekliai padidėjo, tačiau Europos Komisija po derybų leido tik tiek“, – pažymėjo T.Zolubas. Strimelių ir šprotų kvotos dėl to, kad pernai limitai nebuvo pasiekti, šiemet sumažintos (atitinkamai – nuo 4192 tonų iki 3689 tonų ir nuo 20 015 tonų iki 19 015 tonų). Bet lašišų kvota šiek tiek padidinta – nuo 4799 iki 5594 vienetų.
Kvotos įmonėms skirstomos atsižvelgiant į laivų kiekį ir 3 metų žuvų sugavimo istoriją. Bet yra ir papildoma sąlyga.
Pernai buvo pakeistos (sušvelnintos) pirminio žuvų pardavimo aukcione Klaipėdoje taisyklės. Menkes gaudančioms įmonėms leista iki 30 proc. laimikių parduoti vietos rinkoje. Nevykdančioms šios sąlygos įmonėms, t. y. aukcione pardavusioms mažiau negu 70 proc. sugautų menkių, taikoma kitų metu kvotos mažinimo sankcija. Dėl to šiemet skurdesnis nei pernai menkių kiekis buvo skirtas 6 įmonėms. Tarp jų atsidūrė ir bendrovė „Baltlanta“, netekusi daugiau kaip 100 tonų menkių dėl to, kad pagal tiekimo sutartį žuvis pardavė tiesiogiai Lietuvos žuvų gamykloms ir aukciono normatyvo neįvykdė.
Pasak T.Zolubo, atimta žuvis pateko į rezervą, kuris bus skirstomas pagal tradiciją rugsėjį. Jeigu iki to laiko laivai tieks žuvis pagal taisykles, kitą kartą esą gaus papildomą kvotą iš rezervo. Taip nuo bankroto siekiama gelbėti aukcioną, kuris dėl per mažo pajamų kiekio neišsilaiko.
Pykosi dėl šprotų
Pasak Žvejybos Baltijos jūroje departamento vadovo Vaclovo Petkaus, šiemet menkių kvotų skirstymas vyko gana ramiai, nes tvarka buvo aiški ir nusistovėjusi. Tačiau Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija esą kariavo dėl šprotų, kurie anksčiau daugumos įmonių visai nedomino.
Statistika rodo, kad šprotų buvo išgaudyta: 2004 metais – 33 proc., 2005 metais – 35 proc., 2006 metais – 51 proc., 2007 metais – 87 proc., 2008 metais – 80 proc., 2009 metais – 97,5 proc. Lietuvai skirto kiekio.
Šprotų sugavimai padidėjo po to, kai didžiajai žvejų asociacijai nepriklausanti bendrovė „Banginis“ pritaikė savo laivus ir įrangą. Tačiau ekonomikos krizė ir kitus žvejus paskatino labiau vertinti buvusią komerciškai nepatrauklią žuvytę.
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila LŽ sakė, kad ir kitos žvejų įmonės išreiškė norą gaudyti šprotus. Juos sudomino galimybė tiekti šią žuvį valstybinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kuri gamina žuvų miltus.
„Asociacija su Rietavo įmone pasirašė ketinimų protokolą parduoti iki 10 tūkst. tonų per metus. “Banginis„ pradavinėja šprotus Danijai, o mes aprūpintume žaliava Lietuvos įmonę. Tačiau po tūkstantį tonų prašę laivai gavo tik po 300 tonų, o tokį kiekį galima parduoti ir parduotuvėms. “Banginiui„ skirta per 18 tūkst. tonų. Asociacija skaičiuos, ar tokius mažus kiekius parduoti Rietavui apsimoka“, –kalbėjo A.Bargaila. Žvejybos departamento vadovai aiškina, kad šprotai paskirstyti pagal istorinius sugavimus. Jei Rietavo įmonė pasiūlys palankią kainą, jų manymu, šprotus jai parduos ir „Banginis“.
