Tačiau iš visų Baltijos šalių Lietuvoje yra mažiausiai gyventojų, kurie visiškai neturi santaupų, rodo gegužę „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Nemaža dalis gyventojų pinigus laiko savo einamojoje sąskaitoje. Ši tendencija panaši visose Baltijos šalyse – sąskaitoje santaupas kaupia 40 proc. Lietuvos gyventojų, 29 proc. latvių ir tiek pat estų. Dar 19 proc. apklaustųjų Lietuvoje pinigus laiko grynaisiais, taip pat elgiasi 17 proc. Latvijos bei 15 proc. Estijos gyventojų. Apklausos duomenys rodo, jog laikyti pinigus sąskaitoje labiausiai linkę jauni žmonės – 18–29 metų.
Tik kas dešimtas asmuo visose Baltijos šalyse renkasi indėlius banke, už kuriuos gaunamos palūkanos – tokį atsakymą pažymėjo po 11 proc. respondentų Lietuvoje ir Latvijoje ir 9 proc. Estijoje. Lietuvoje šį taupymo būdą daugiausia renkasi vyresnio amžiaus – 60–74 metų – apklaustieji.
Akcijų rinkose, kaip ir anksčiau, daugiausia investuoja Estijos gyventojai – tokį atsakymą pasirinko 16 proc. apklaustųjų šioje šalyje. Latvijos gyventojai į akcijas investuoja maždaug perpus rečiau – 7 proc., o Lietuvoje – 12 proc. respondentų. Daugiausia šį investavimo būdą Lietuvoje renkasi 30–39 metų amžiaus žmonės, vyrai dvigubai dažniau nei moterys.
Susidomėjimas investicijomis į obligacijas nėra didelis nė vienoje iš Baltijos šalių: Lietuvoje į obligacijas investuoja vos 3 proc. apklaustųjų, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 2 proc. ir 4 proc. Populiaresnė investicija nei obligacijos išlieka vertingų daiktų įsigijimas: Lietuvoje vertybių, tokių kaip auksas, meno kūriniai, įsigyja 5 proc., Estijoje – 4 proc., o Latvijoje – 3 proc. apklausos dalyvių.
Kad santaupų apskritai neturi, prisipažįsta beveik kas ketvirtas lietuvis, t. y. 23 proc. apklaustųjų. Dažniausiai tokį atsakymą rinkosi mažesnių miestų gyventojai, rečiausiai – Vilniaus ir Kauno. Tiesa, šalyse kaimynėse šis rodiklis kur kas prastesnis – neturintys santaupų atsakė net 32 proc. respondentų Latvijoje ir 31 proc. Estijoje.
„Taupyti pinigus banko sąskaitoje ar grynaisiais yra neefektyvu, nes bankų siūlomi terminuotieji indėliai, taupomųjų sąskaitų palūkanos, taip pat vyriausybės obligacijos duoda grąžą, paprastai tariant, taip investuoti pinigai uždirba“, – komentuoja Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę. „Jauni žmonės labiau domisi tomis investavimo galimybėmis, kur nereikia didelių sumų, o investuoti galima internetu. Nors didelė dalis apklaustųjų renkasi taupyti tiesiog banko sąskaitoje ar grynaisiais, ECB palūkanoms išliekant aukštoms, artimiausiu metu turėtų išaugti kaip terminuotieji indėliai laikomų lėšų apimtis. „Citadele“ bankas šiemet jau kelis kartus didino terminuotųjų indėlių palūkanas, o reaguodami į pokyčius rinkoje tai darysime ir ateityje“, – papildo R.Ežerskienė.
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ – 2023 m. gegužę internetu apklausė ne mažiau nei po 1 000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
