Kitąmet Lietuvos valstybės aruode – 28,9 mlrd. eurų: tiek per metus iš viso tikimasi surinkti valdžios sektoriaus pajamų, iš kurių reikės mokėti pensijas ir atlyginimus mokytojams, medikams ar policininkams, taisyti kelius ir remontuoti mokyklas, pirkti ginklus šalies gynybai ar mokėti vaiko pinigus.
Tačiau problema kasmet ta pati – idėjų, kur išleisti tą šalies aukso puodą, daugiau negu pinigų arba pasiūlymų, kur ir kaip surinkti daugiau lėšų.
Šiemet Seimo nariai pateikė pageidavimų už daugiau nei 1,2 mlrd. eurų – jie siūlo papildomai didinti atlyginimus pedagogams, daugiau skirti keliams, tiesti dviračių takus ar statyti memorialus.
Tuo tarpu Finansų ministerijos kelerius metus rengta mokesčių reforma, kur numatyta ir naujų mokesčių, galinčių atnešti papildomų pajamų į biudžetą – pavyzdžiui, visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimo prilyginimas dirbantiems pagal darbo sutartis ar dovanų apmokestinimas, įstrigo Seime.
3 proc. gynybai, keliams ar atlyginimams?
Tad siekdamas, kad ir gyventojai galėtų tarti savo žodį,15min portalas jau antrą kartą sukūrė interaktyvią skaičiuoklę „Biudžetas: sprendžiu aš“, kur kviečia gyventojus pačius sudėlioti savo biudžeto projekto variantą: padidinti ir sumažinti tiek išlaidas, tiek pajamas.
Užėję į skaičiuoklę pamatysite grafiką, atspindintį Finansų ministerijos parengtą 2024 m. valstybės biudžeto projektą su 2,9 proc. nuo BVP valdžios sektoriaus deficitu. Tuo tarpu apačioje – populiariausi ir viešojoje erdvėje labiausiai šiuo metu aptariami siūlymai, kurie į projektą neįtraukti: didinti ir mažinti išlaidas bei pajamas.
Į specialų polapį „Biudžetas: sprendžiu aš“ pateksite ČIA.
Visgi kiekvienas pasirinktas pasiūlymas turi pasekmes – jis keičia ir valdžios sektoriaus deficitą, tad jums teks nelengva užduotis: kaip protingai suplanuoti vieną svarbiausių šalies dokumentų ir nepraskolinti Lietuvos.
Finansų ministerijos parengtame 2024 metų valstybės biudžeto projekte numatytas 2,9 proc. nuo BVP deficitas – pasilikta 0,1 proc. laisvės iki raudonos linijos: Mastrichto kriterijaus, laikinai užmiršto per koronaviruso laikotarpį, tačiau šiemet jau vėl išlindusio iš už širmos. Jis reiškia, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. ribos.
Suprasti akimirksniu
- Valdžios sektoriaus deficitas parodo, kiek išlaidos viršys pajamas. Jei išlaidų daugiau nei pajamų – teks skolintis.
- Valdžios sektoriaus deficitas skaičiuojamas nuo bendrojo vidaus produkto.
- Siekiamybė, kad biudžeto deficito išvis nebūtų – tai yra išleisti suplanuotume tiek pat, kiek ir surinkti pajamų, tačiau tai pasiekti pavyksta itin retai.
- Nuo 2000 metų Lietuvoje tik keturiuose biudžetuose pajamos viršijo suplanuotas išlaidas: kuklų 0,3–0,5 proc. nuo BVP perviršį turėjome nuo 2016 iki 2019 metų.
Pasiūlymai, kaip galima keisti valstybės biudžeto projektą, surikiuoti į du stulpelius: pajamų ir išlaidų. Išlaidų skiltyje – 14 dažniausiai minėtų politikų ir asociacijų pasiūlymų, kam kitąmet reikėtų skirti daugiau lėšų. Prie kiekvieno pasiūlymo nurodyta ir suma – kiek milijonų eurų biudžetui kainuos šis pasiūlymas.
Pavyzdžiui, galbūt netoliese vykstant karui ir gyvenant šalia agresorės reikėtų gynybos biudžetą didinti nuo 2,71 proc., kaip numatyta šiuo metu, iki 3 proc.? Tam papildomai reikėtų išleisti 218 mln. eurų, bet priėmus tik tokį sprendimą ir nesugalvojus, kaip didinti pajamas, biudžeto deficitas viršytų raudonąją liniją ir pasiektų 3,1 proc.
O gal reikėtų 340 mln. eurų skirti keliams? Susisiekimo ministerija 15min informavo, kad pradėti naujus darbus, pavyzdžiui, prastėjančios būklės automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda atskirų atkarpų remontą bei kitų kelių remontą galima tik bent su 340 mln. eurų padidintu finansavimu. Vis tik išleidus šiuos pinigus ir nepaieškojus jokios atsvaros pajamų eilutėje biudžeto deficitas jau išauga iki 3,3 proc.
O gal reikėtų verčiau daugiau padidinti pedagogų, policininkų, prokurorų, ugniagesių algas? Kodėl gi ne – visgi pasirinkus tik šiuos pasiūlymus biudžeto deficitas didėja iki 3,2 proc.
Interaktyviame grafike išlaidų stulpelyje pateikiami ir du pasiūlymai, kaip būtų galima sutaupyti – pavyzdžiui, atsisakyti kultūros paso, kuris leidžia moksleiviams valstybės lėšomis lankytis kultūros renginiuose, ar numatytos valstybinių pensijų reformos, kurios metu bus žymiai didinamos nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos.
NT mokestis, savarankiškai dirbančių apmokestinimas, o gal galas lengvatoms?
Norint išleisti daugiau, bet neviršyti 3 proc. biudžeto deficito, reikia pasukti galvą, kaip gauti daugiau pajamų. Tad ši užduotis jūsų laukia pajamų stulpelyje – čia rasite 13 pasiūlymų, kaip didinti pajamas.
Pirmasis – nepritarimo ir iš Seimo opozicijos, ir iš dalies valdančiųjų sulaukęs nekilnojamojo turto (NT) mokestis.
Nors iš pradžių siūlytas 0,05–4 proc. tarifas, diskusijoms įsiplieskus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pasiūlė kompromisą: gyvenamosios paskirties vertei taikyti 0,05–0,5 proc. tarifą. Konkretų tarifą šiame intervale parinktų kiekviena savivaldybė atskirai. Finansų ministerija skaičiuoja, kad pritaikius minimalų 0,05 proc. tarifą, būtų surenkama nuo 9,5 mln. eurų, o pasirinkus 0,5 proc. tarifą – 81 mln. eurų pajamų.
Pajamų skiltyje įtraukta ir daugiau taip kol kas ir neįvykusios mokesčių reformos siūlymų. Papildomai apmokestinus aukštas pajamas į biudžetą įkristų 64 mln. eurų. Finansų ministerija buvo pasiūliusi visas gautas asmens pajamas sumuoti, o didžiausioms pajamoms taikyti specialų papildomą tarifą.
Peržiūrėjus savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimą, sulyginant jį su dirbančiųjų pagal darbo sutartį, į biudžetą pavyktų pirmais metais surinkti 29 mln. eurų, o apmokestinus dovanas ir iš artimųjų – 80 mln. eurų.
Suprasti akimirksniu
- Valstybės biudžetas yra vienas iš svarbiausių valstybės dokumentų, kuriame nurodomas atitinkamų metų valstybės pajamų ir išlaidų planas.
- Valstybės biudžeto pajamas sudaro mokesčių mokėtojų sumokėti mokesčiai, pajamos iš turto, Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama.
Pavyzdžiui, įvedus visus šiuos keturis mokesčius, kitų metų valdžios sektoriaus deficitas sumažėtų iki 2,5 proc. nuo BVP. Visgi diskusijos dėl visų minėtų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pataisų – taip pat atidėtos.
Dar vienas šaltinis, kaip būtų galima padidinti biudžeto pajamas – atsisakyti lengvatų. Į sąrašą įtraukti pasiūlymai atsisakyti PVM lengvatos šildymui, NT mokesčių lengvatų, kurių yra dvi dešimtys, „žaliojo“ dyzelino lengvatos ūkininkams, pelno mokesčio lengvatų ar PVM lengvatos viešbučiams, kuri turėjo baigti galioti 2022 metų pabaigoje, tačiau nuspręsta ją padaryti nuolatine.
Pajamų stulpelyje įtraukti ir pasiūlymai sumažinti pajamas. Nors iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip išlaidos, iš tiesų tai yra nesurinktos pajamos – pavyzdžiui, pritaikius GPM lengvatą būsto paskolas turintiems ir pritaikius papildomą neapmokestinamąjį dydį (NPD) už vaikus, kaip siūlo Prezidentūra, įplaukos į biudžetą sumažėtų beveik 200 mln. eurų.
Kokią įtaką valstybės biudžeto deficitui padarys viena ar kita priemonė, dažniausiai rėmėmės Finansų ministerijos pateiktais skaičiavimais.
Suprasti akimirksniu
- Nors dažniausiai viešojoje erdvėje minimas būtent valstybės biudžetas, iš tiesų jis yra tik vienas iš keturių biudžetų. Dar yra savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai, o visi keturi kartu jie sudaro valdžios sektoriaus biudžetą.
- Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas 2024 m. – 2,9 proc. BVP.
- Planuojamos valdžios sektoriaus (visų keturių biudžetų) pajamos – 28,9 mlrd. eurų
- Planuojamos valdžios sektoriaus išlaidos (visų keturių biudžetų) – 31 mlrd. eurų
Įspėja neperžengti raudonos linijos
Naudojantis skaičiuokle pagrindinis iššūkis kils, kaip neperžengti 3 proc. valdžios sektoriaus deficito ribos, nes tai padaryti pasirodys kur kas sunkiau nei galvojote. O jei pateiksite valstybės biudžeto projektą su didesniu deficitu, animuota skaičiuoklė įspės nepraskolinti Lietuvos.
Ekonomistai tvirtina, kad šiemet išsilaikyti 3 proc. ribose – ypač svarbu. Tad ir Finansų ministerija, pasilikusi tik 0,1 proc. erdvės iki šios ribos, sulaukė pylos ir iš opozicijos, ir iš ekonomistų.
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė 15min teigia, kad nerimo, jog susiklosčius nepalankioms aplinkybėms galima tą raudonąją ribą viršyti, yra, nes šiemet ir pernai įvairius mokesčius rinkti sekėsi geriau nei planuota dėl infliacijos.
„Kitąmet ta banga bus atslūgusi ir yra rizikų, kad PVM surinkimas bus nepakankamas. Nežinia, kaip seksis darbo rinkos rezultatams – ar atlyginimų augimas bus pakankamai spartus, kad biudžeto pajamos augtų. Kita vertus, didesnis biudžeto deficitas Lietuvai leidžia elgtis kontracikliškai – kitąmet prognozuojama, kad šalies ekonomika augs vangiau ir tokiomis aplinkybėmis valdžia didesnėmis išlaidomis skatins ekonomiką ir palaikys jos pulsą aukštesnį“, – komentavo ekonomistė.
SEB banko analitikas Tadas Povilauskas pritaria, kad kitų metų biudžetas yra pakankamai nemažai skatinantis ekonomiką, tačiau įspėja, kad poreikiai visą laiką didesni.
„Norėčiau, kad 2,9 proc. valdžios sektoriaus deficitas nepasikeistų į didesnį skaičių – matant, kas vyksta su valdančiąja koalicija, kad nebūtų tai derybų klausimas, jog kažką kažkam padidinsime“, – grėsmę įžvelgė T.Povilauskas.
„Kitų metų biudžetas yra rinkiminių metų biudžetas ir tiems poreikiams bei pageidavimams nėra pabaigos, nes visi politikai prieš rinkimus stengiasi sukeltus lūkesčius pateisinti ir įtikti rinkėjams. Tad atsilaikyti nepravėrus pažadų skrynios bus nelengva, bet norėtųsi nenukrypti nuo finansinės drausmės ir suvokti, kad tie pažadai vykdomi ne mana iš dangaus, o mūsų suneštais mokesčių mokėtojų pinigais“, – antrino ir I.Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, politikams išreiškus pageidavimą skirti pinigų naujai sričiai, reikėtų nurodyti ir finansavimo šaltinį.
Atsilaikyti nepravėrus pažadų skrynios bus nelengva, bet norėtųsi nenukrypti nuo finansinės drausmės ir suvokti, kad tie pažadai vykdomi ne mana iš dangaus, o mūsų suneštais mokesčių mokėtojų pinigais.
Politikai tokiais atvejais dažniausiai siūlo viršplanines pajamas arba skolinimąsi. Finansų ministerija 15min atsiųstame komentare teigia, kad nė viena iš šių priemonių nėra tinkama. Pirmuoju atveju, jeigu būtų surinkta daugiau nei planuota pajamų, tai lemtų mažesnį skolinimosi poreikį, o ne biudžeto perteklių. Antruoju atveju, skolinimasis nėra pajamos.
„Tai – būdas finansuoti deficitą, ir jis nėra nemokamas – už skolą reikia mokėti palūkanas, o jos mokamos tais pačiais mūsų visų – mokesčių mokėtojų – pinigais“, – teigiama ministerijos komentare.
Finansų ministerija 15min taip pat teigė, kad 2024 m. valdžios sektoriaus balansas be laikinųjų priemonių sudarys -2,5 proc. BVP, o didelę biudžeto išlaidų augimo dalį sudaro tęstiniai ar prisiimti įsipareigojimai, tokie kaip bazinės pensijos, socialinių išmokų indeksavimas, įmokos į ES, taip pat MMA, minimalių koeficientų didinimas, švietimo susitarimas, krašto apsaugos finansavimas ir kitos.
Kaip atrodome ES?
O kaip pagal valstybės sektoriaus deficitą atrodome palyginus su kitomis šalimis? Ekonomistų vertinimu, visai neblogai. T.Povilauskas 15min komentavo, kad Lietuva kitąmet planuoja šiek tiek didesnį valdžios sektoriaus deficitą negu kitos Baltijos šalys: Latvija – 2,8 proc., o Estija – 2,6 proc. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad daugumos kaimyninių šalių biudžeto deficitai 2022–2023 metais buvo didesni negu Lietuvos.
„Nors Lietuva planuodavo didesnį deficitą, sugebėdavo išplaukti ir pajamų surinkdavome daugiau“, – pabrėžia ekonomistas.
Tuo tarpu I.Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad stebint euro zonos šalių rikiuotę matosi, jog ne visoms šalims pavyksta sutilpti po ta numatoma 3 proc. raudona linija. Pavyzdžiui, Belgija planuoja 5,6 proc. valdžios sektoriaus deficitą, Prancūzija – 4,4 proc., Italija – 4,3 proc., Slovakija – 6,5 proc.
„Iš vienos pusės, tai galima pateisinti, kad ekonomikoms susiduriant su įvairiomis grėsmėmis ir iššūkiais, valstybės nori įlieti viešųjų pinigų į ekonomikas, kad jos nenukentėtų. Bet tai nėra fiskaline prasme tvaru ir ilgainiui gali auginti skolą – teks skolintis gerokai brangiau nei tada, kai palūkanų normos buvo istorinėse žemumose“, – įspėja ekonomistė.
O kaip sudaryti tvarų valstybės biudžetą sektųsi jums? Apsilankykite polapyje „Biudžetas: sprendžiu aš“ ir sužinosite.
