„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Daugiausia būsto paskolų per krizę atidėjo „Swedbank“

Per daugiau nei septynis mėnesius šalies komerciniai bankai atidėjo per 300 mln. eurų būsto paskolų mokėjimą. Anot bankų atstovų, dažniausiai pagalbos reikėjo gyventojams, dirbusiems koronoviruso krizės paveiktuose versluose.
Pinigai
Pinigai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Daugiausiai būsto paskolų atidėjo „Swedbank“ – 120 mln. eurų, iki rugpjūčio pabaigos patenkinęs virš 2,2 tūkst. paraiškų. Kiti du didžiausi bankai atidėjo po daugiau nei 80 mln. eurų paskolų mokėjimą.

„Didžioji prašymų banga buvo pirmąsias kelias savaites karantino pradžioje, kai vyravo didelė nežinomybė. Tuo metu buvo ir tokių gyventojų, kurie norėjo pasitikrinti „saugiklius“, ar įmokos jiems gali būti atidėtos, bet realiai paties atidėjimo neformalizavo. Vasaros mėnesiais sulaukdavome tik pavienių prašymų“, – BNS nurodė „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.

„Luminor“ nurodė, jog galimybe atidėti 86 mln. eurų paskolų pasinaudojo beveik 1,9 tūkst. klientų.

Pandemijos sukeltą krizę lietuviai pasitiko geriau finansiškai pasiruošę negu prieš dešimtmetį, – teigė S.Gutauskaitė-Bubnelienė

„Pagrindinės būsto paskolų atidėjimų priežastys – darbo netekimas arba darbas tose srityse, kurias COVID-19 paveikė labiausiai – turizmo, apgyvendinimo, maitinimo, transporto, pramogų industrijos, sporto ir kultūros, grožio paslaugos bei savarankiškai dirbę asmenys. Apie 80 proc. atvejų klientai kreipiasi dėl kreditų atostogų, nes jų pajamos sumažėjo, o 15 proc. dėl to, kad prarado darbą“, – BNS teigė „Luminor“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Pasak jos, daugelis prašymų atidėti paskolų mokėjimą buvo patenkinti, tačiau buvo ir keli atvejai, kai bankas atsisakė tai padaryti, nes žmonės nebuvo praradę pajamų ar kaip kitaip nukentėję nuo krizės.

SEB nurodė, jog privatiems klientams atidėjo beveik 1,7 tūkst. būsto paskolų, kurių vertė siekia beveik 83 mln. eurų.

Pasak banko Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės, didesnės dalies klientų (beveik 40 proc.) paskolų mokėjimas atidėtas 4-6 mėnesiams, daugiau nei trečdalio (35 proc.) – 2-4 mėnesiams. Ilgesnį nei pusmečio terminą rinkosi 22 proc. klientų.

Apie 80 proc. atvejų klientai kreipiasi dėl kreditų atostogų, nes jų pajamos sumažėjo, o 15 proc. dėl to, kad prarado darbą, – teigė I.Baltrušaitienė.

Anot jos, pusė klientų jau grįžo prie įprasto būsto paskolų mokėjimo.

„Tai, kad klientai nesirinko ilgiausio galimo 12 mėnesių atidėjimo termino ir nebesikreipė pakartotinai, patvirtina, kad pandemijos sukeltą krizę lietuviai pasitiko geriau finansiškai pasiruošę negu prieš dešimtmetį“, – BNS teigė S.Gutauskaitė-Bubnelienė.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, nuo kovo vidurio iki rugsėjo pabaigos bankai atidėjo 300 mln. eurų būsto paskolų per 6,5 tūkst. privačių klientų. Dalis jų šiuo metu jau yra grįžę iš vadinamųjų paskolų atostogų ir moka įmokas įprastai.

Moratoriumas inicijuotas balandį ir tęsėsi iki spalio – bankai ir kiti paskolų tekėjai leido klientams būsto paskolų įmokas atidėti iki vienerių metų, o lizingo ir vartojimo kreditų – iki pusmečio. Prie moratoriumo buvo prisijungę 15 rinkos dalyvių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs