Davosas diskutuoja, Lietuva – nesirūpina

26 turtingiausi pasaulio žmonės kartu valdo tiek turto, kiek pusė likusio pasaulio – beveik keturi milijardai gyventojų. Apie tai diskutuoja pasaulio ekonomikos forumas Davose.
Pasaulio ekonomikos forumas
Pasaulio ekonomikos forumas / „Scanpix“/AP nuotr.

Tačiau Lietuvoje suskaičiuoti kokią dalį šalies turto valdo patys turtingiausieji – pasirodo neįmanoma. Mokslininkai skundžiasi, kad prie tokių duomenų priėjimo neturi net jie.

„Mūsų valdžia skelbia, kad nelygybė yra problema, Vyriausybės programoje yra minima, kad nelygybę reiktų stengtis mažinti, nes Lietuvoj ji per didelė – tai šnekama daugiausia apie pajamų nelygybę, o apie turto nelygybę net nekalbama“, – sako ekonomistas Romas Lazutka.

Ne tik pajamų, bet ir turto pasiskirstymą, apie kurį diskutuojama Davose, mokslininkams Lietuvoje išduotų keli rodikliai. Tai nekilnojamo turto registro duomenys, taip pat informacija apie gyventojų indėlių dydį bei įmonių finansinį turtą.

Informacijos apie gyventojų turtą Lietuvoje neturi nei finansų ministerija, nei Lietuvos bankas. Pastarasis tik po „Info dienos“ klausimų pradėjo tyrimą, ar tokia informacija reikalinga.

„Su turtinės nelygybės vertinimu Lietuvoje ir daugumoje kitų šalių yra nemažų iššūkių, kalbant ir apie duomenis. Dabar Lietuvos bankas vykdo projektą, kurio tikslas yra įvertinti, kokia yra ne tik pajamų, bet ir turtinė nelygybė tarp atskirų Lietuvos ūkių“, – teigia Lietuvos banko atstovas Andrius Škarnulis.

Dabar Lietuvos bankas vykdo projektą, kurio tikslas yra įvertinti, kokia yra ne tik pajamų, bet ir turtinė nelygybė tarp atskirų Lietuvos ūkių, – teigia Lietuvos banko atstovas Andrius Škarnulis.

Skelbiama, jog nuo praėjusios finansų krizės milijardierių skaičius pasaulyje padvigubėjo. Be to, dar prieš kelis metus 61 milijardierius valdė tiek turto, kiek pusė pasaulio gyventojų. Dabar – dvidešimt šeši. Tai pasaulio istorijoje nematytai aštrūs skirtumai. Davosas ieško atsakymų.

Tuo metu Lietuvoje valstybės institucijos seka tik pajamų statistiką. Penktadalio daugiausiai ir penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų pajamos skiriasi septynis kartus.

Lietuvos banko atstovas Andrius Škarnulis pripažįsta: „Lietuvos situacija pajamų nelygybės prasme viena prasčiausių visoje Europoje, ir kas dar labiau liūdina, yra tai, kad 2012–2017 m. ta nelygybė ne tik nemažėjo, bet tendencija buvo link tos nelygybės didėjimo“.

Ekonomistai teigia, kad negali susidaryti vaizdo apie turtinę nelygybę Lietuvoje dėl nesuderintų duomenų apsaugos įstatymų.

„Jeigu jau eilinis biurokratas gali tuos duomenis matyti, kodėl to negali mokslininkas arba žurnalistas, kuris gali pasirašyti pasižadėjimą ir gali būti nubaustas, jei tuos duomenis naudos ne pagal paskirtį“, – svarsto R.Lazutka.

Jam antrina ekonomistas Justas Mundeikis: „mes neturime apie Lietuvą jokių duomenų. Yra keli tyrimai, kurie matavo turto nelygybę Latvijoje ir Estijoje. Estijoje turto nelygybė siekia maždaug 70 Gini koeficiento balų, o Latvijoje 80“.

Paprasčiau tariant, turtinė nelygybė Latvijoje ir Estijoje dar aštresnė, nei pajamų. Panaši situacija galima ir Lietuvoje. Apytikriais skaičiavimais, 26 turtingiausių Lietuvos žmonių turtas siekia 6 milijardus 567 milijonus eurų. Tai daugiau nei pusė viso šių metų valstybės biudžeto sumos. Tačiau koks tai procentas visų likusių šalies gyventojų turto – nežinia.

„Tai reikėtų žinoti, jei mes norime pažinti savo visuomenę, ir ją gerinti“, – įsitikinęs R.Lazutka.

Pasak ekonomistų, didelė turtinė nelygybė reiškia ir didelę politinės galio nelygybę. Kuo didesnė turtinė nelygybė, tuo daugiau svertų turi turtingiausieji daryti įtaką politiniams sprendimams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis