Lietuvoje transporto sektoriaus tarša per pastaruosius 15 metų augo 49 proc. Mažindama poveikį klimato kaitai Lietuva yra įsipareigojusi šią jau padarytą ir ateityje programuojamą žalą taisyti – nuo dabar iki 2030 m. sumažinti transporto srityje suvartojamų degalų kiekį 42 proc.
Pasirašiusių organizacijų atstovų teigimu, siūlomas įvesti metinis lengvųjų automobilių taršos mokestis, kuris priklausys nuo automobilio deklaruojamo išmetamo CO2 kiekio, degalų rūšies ir išmetamųjų teršalų euro standarto kriterijaus, yra tinkamas ir efektyvus įrankis minėtai žalai ištaisyti ir įsipareigojimams pasiekti.
Sveikesnė visuomenė
Kreipimosi autoriai pastebi, kad Europos Sąjungoje dėl aplinkos taršos miršta 10 kartų daugiau žmonių nei žūsta eismo įvykiuose. Lietuvoje apie 3 tūkst. žmonių kasmet dėl aplinkos taršos ištinka priešlaikinė mirtis (keli šimtai žmonių miršta vien nuo kietųjų dalelių taršos), todėl taršos mokestis taip pat yra tiesiausias kelias geresnės visuomenės sveikatos link.
„Natūralu, kad siūlant naują mokestį kyla dalies visuomenės pasipriešinimas ir politikai siekia jo išvengti, bet turime pažvelgti į ilgalaikę šio įstatymo projekto vertę – švaresnę aplinką ir sveikesnę visuomenę. Be to, turime atsieti kovą su klimato kaita nuo skurdo klausimo. Priešingai nei kartais bandoma deklaruoti, žalieji mokesčiai gali padėti mažinti skurdą ir gerinti žmonių gyvenimo kokybę. Tokia ir yra žaliosios mokesčių reformos esmė, juk svarbu bent dalį surinkto mokesčio nukreipti žmonių, kuriems reikalinga parama, energetinio skurdo ar judumo problemų mažinimui“, – sako raštą iniciavusio Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.
Gali grėsti ES sankcijos
Seimo nariams adresuotame rašte teigiama, kad nuo 2021 m. Lietuvoje kiekvienas sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas. Jas viršijus, 2021-2030 m. laikotarpiu Lietuvai gresiančios sankcijos gali sudaryti apie 680 mln. eurų – tai yra 425 eurai už vieną šalyje registruotą automobilį.
„Manome, kad būtų kur kas prasmingiau vienam automobiliui tenkantį (vidutiniškai 100 eurų siekiantį) mokestį perskirstyti švaresnėms ir patogesnėms judumo priemonėms mūsų šalyje. Būtent tai ir yra numatyta įstatymo projekte, t.y. visos iš mokesčio surinktos lėšos keliaus į tikslinį Darnaus judumo fondą. Fonde sukauptas lėšas nukreipus reikiama linkme, visi galėsime naudotis pigesniu ir patogesniu viešuoju transportu, ypač regionuose“, – sako rašto iniciatoriai.
Kreipimąsi pasirašė:
Remigijus Lapinskas, Žaliosios politikos instituto prezidentas
Vaidas Baumila, menininkas, tvaraus gyvenimo būdo ambasadorius
Ieva Budraitė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė
Silvestras Dikčius, nepriklausomas klimato kaitos ekspertas
Vidmantas Dobrovolskas, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas
Dr. Algis Gaižutis, Vilniaus universiteto vadybos docentas
Vidmantas Janulevičius, verslininkas
Dr. Jūratė Jaraitė-Kažukauskė, Vilniaus universiteto ekonomikos docentė
Dr. Andrius Kažukauskas, Vilniaus universiteto ekonomikos docentas
Dr. Justinas Kilpys, klimatologas, duomenų mokslininkas
Žymantas Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumo direktorius
Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas
Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė
Prof. Egidijus Rimkus, Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, Geomokslų instituto direktorius
Liutauras Stoškus, Darnaus vystymosi centro direktorius
Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika” vadovas
Lukas Kornelijus Vaičiakas, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas
