Lietuvos verslas, ko gero, geriausiai pasiruošęs kietojo „Brexit“ scenarijui, nes puikiai žino, kaip prekiauti su ES nepriklausančiomis šalimis, pavyzdžiui, Rusija, Baltarusija ar Norvegija. Būtent į šių šalių gretas stos Jungtinė Karalystė, jei kovo 29 dieną ES paliks be jokio susitarimo.
Tokie teiginiai skambėjo ketvirtadienį Muitinės departamente, kur verslininkai, eksportuotojai buvo pakviesti į susirinkimą dėl „Brexit“ pokyčių.
Prekyba trumpam aprims
„Jei nebus jokio susitarimo ar pereinamojo laikotarpio, kovo 30 dieną Jungtinė Karalystė bus atjungta nuo visų ES Muitinės kompiuterinių sistemų. Tad bus taikomi įprastiniai PPO (Pasaulio Prekybos organizacijos – aut.past.) muitai taip, kaip taikomi trečiosioms šalims“, – priminė Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vadovas Šarūnas Avižienis.
Tvyrant nežinomybei jis pataria susilaikyti nuo prekybos pirmomis balandžio dienomis.
„Patarimas atidžiai planuoti logistikos operacijas, vengiant prekių gabenimo prieš pat Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos datą. Gali būti įvairių netikėtumų, prieš pat faktinę išstojimo datą. Gali būti eilės, kiti dalykai. Jeigu įmanoma tų netikėtumų išvengti, rekomenduočiau tai ir padaryti“, – sakė Š.Avižienis.
Pasak jo, didžiausias iššūkis bus tas, kad Jungtinės Karalystės muitinė turės tinkamai pasirengti kietajam „Brexit“ scenarijui.
Tarp ES ir JK nėra muitų sąjungos. Logistikos verslo atstovai prognozavo, kad paskutinėmis kovo mėnesio dienomis prekių judėjimas per JK sieną žymiai sumažės, tačiau prekyba vis tiek vyks.
„Dabar sandėliai yra visur pilni. Anglijoje jau nerastum laisvo sandėlio, britiškų prekių daugiau atvežta ir sandėliuojama ir Lietuvoje. Taigi visi ruošiasi“, – sako Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos („Lineka“) prezidentas Arūnas Bertašius.
Tiesa, eksportuotojai nerimauja, kaip bus su kroviniais, kurie iš Lietuvos iškeliaus kovo 29 dieną, o JK pasieks jau po „Brexit“.
Prašo „karštosios linijos“
Daugėjant klausimų dėl „Brexit“, verslininkai prašo valstybės įvesti „karštąją liniją“.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas mano, kad tokia linija būtų labai naudinga ir smulkiajam verslui, kuris dirba su JK partneriais.
„Tai būtų naudinga visiems, kas prekiauja su britais, toks savotiškas “vieno langelio„ principas“, – sakė D.Arlauskas. Tačiau Muitinės departamentas ir kitos institucijos nurodo savo tinklapiuose turinčios atskiras rubrikas, susijusias su „Brexit“ aktualijomis.
Be to, Muitinės departamento pareigūnai ramina, kad jau yra seniai žinoma praktika, kaip prekiauti su trečiosiomis šalimis – prekyba juk vyksta ir su Norvegija, ir su Rusija.
Tiesa, dvejojantiems siūloma kreiptis į muitinės tarpininkus.
Daugiau problemų kils emigrantams
Muitinės departamento atstovai sako, kad daugiausiai sunkumų dėl „Brexit“ gali patirti ne verslas, o emigrantai ir jų šeimos nariai, kurie siunčia asmeninius daiktus, prekes per vežėjų įmones.
„Prekės iš Jungtinės Karalystės prilygs prekėms, atsiųstoms ar įvežtoms iš bet kurios kitos trečiosios šalies“, – 15min sakė Muitinės departamento atstovas Vitas Volungevičius.
Kasdien mikroautobusais iš Lietuvos emigrantams siunčiami daiktai, maisto prekės. Savo ruožtu emigrantai siunčia prekes giminaičiams Lietuvoje.
Prekės, kurių vertė bus didesnė nei 150 eurų, bus apmokestintos muitais, reikės deklaracijų, kodo ir kitų formalumų, kaip siunčiant prekes iš trečiųjų šalių, perspėja Muitinė.
„Taigi siunčiamus asmeninius daiktus reikės deklaruoti. Be to, tam tikrų nepatogumų gali būti, jei krovinys keliauja be siuntėjo, o tai – papildoma našta ir tų krovinių vežėjams“, – sako V.Volungevičius.
