„Nuo sausio 1 dienos kils pensijos 7,63 proc. visiems pensijų gavėjams ir tai palies labai didelę dalį žmonių. Senatvės pensijos augs 590,9 tūkst. žmonių, našlių ir našlaičių pensijos – arti 250 tūkst.“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė L.Kukuraitis.
Pensijos bus indeksuotos
Pasak jo, visos pensijos bus indeksuojamos, o indeksavimo koeficientas yra 1,0763. Nuo sausio taip pat bus mokamos priemokos iš valstybės biudžeto mažų senatvės pensijų gavėjams.
Pensijų indeksavimas numatytas ir netekto darbingumo, invalidumo, išankstinės senatvės pensijų gavėjams, taip pat kompensacijoms už ypatingas darbo sąlygas, maitintojo netekimo pensijoms ir ištarnauto laiko pensijoms.
Pristatydama senatvės pensijų pokyčius per pastaruosius kelerius metus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2016 metais buvo 266,18 euro, 2017 – 291,14 euro, 2018 – 337,48 euro, o kitąmet ji turėtų siekti 363,23 euro.
Vidutinė pensija – 343 eurai
Savo ruožtu vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų siekti 343,34 euro. 2016 metais ji buvo 255,28 euro, 2017 – 277,20 euro, 2018 – 319,39 euro.
Mažesnes nei 238,45 euro išmokas gaunantys senatvės pensininkai, kurie yra įgiję minimalų ar ilgesnį stažą, kitąmet vidutiniškai gaus po 20 eurų priemoką, tačiau kiekvienam asmeniui pensija didės individualiai.
Tai palies 90 tūkst. senatvės pensininkų. Iš valstybės biudžeto šiam tikslui skirta 20 mln. eurų.
Prisidėjimas bus laipsniškas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar kartą paragino gyventojus papildomai kaupti pensijai. Nuo kitų metų keičiasi pensijų kaupimo sistema.
„Kiek esame testavę, tai tikrai labai didelei daliai žmonių yra rekomenduojama likti (kaupime – BNS) (...) Atrodo, kad tas papildomas kaupimas yra tikrai gera forma prisidėti prie pensijos. Tai nebus alternatyva „Sodros“ pensijai, bet bus papildoma (...) Tikrai rekomenduotina likti kaupime, ypač tie, kurie jau ilgą laiką kaupė, jauniems žmonėms“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L.Kukuraitis.
Nuo kitų metų pensijų kaupimas II-oje pakopoje vyks pagal schemą: 3 proc. (darbuotojo dalis nuo atlyginimo) ir 1,5 proc. (valstybės dalis nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio). Tiesa, norintiesiems pradėti kaupti papildomai, prisidėjimas gali būti ir laipsniškas – kitąmet jų įmoka nuo darbo užmokesčio siektų 1,8 proc., o valstybės paskata iš biudžeto – 0,3 proc. O jau 2023 metais visi kaupiantieji kaups pagal vienodą sistemą (3 proc. ir 1,5 proc.).
„Visi žmonės, kurie yra iki 40 metų, jie bus įtraukiami į sistemą, bent jiems bus siūloma dalyvauti sistemoje. (...) Tie žmonės, kurie abejoja, jiems yra išsaugoma galimybė sugrįžti į „Sodrą“, jie galės sugrįžti į „Sodrą“ ir turėti vieną tą vadinamą „sodrinę“ pensiją“, – spaudos konferencijoje sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Gali pajusti atlyginimo "į rankas" sumažėjimą
„Sodros“ direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas Ježy'is Miskis teigė, kad dalyvaujančiųjų pensijų kaupime šiuo metu yra per 1,3 mln. žmonių.
„Kalbant apie tuos, kurie neprisideda prie kaupimo iš savo darbo užmokesčio (neaktyviai kaupia – BNS), tai jie turbūt labiausiai galėtų pajusti pokyčius po Naujų metų, todėl, kad nuo sausio 1 dienos jie jau pradeda kaupti pagal naują sistemą (...) prisidėdami iš savo atlyginimo“, – sakė J Miskis.
Pasak jo, todėl nuo vasario mėnesio pastarieji asmenys gali pajusti atlyginimo „į rankas“ sumažėjimą.
„Tie asmenys, kurie pradės kaupti ir nieko nepadarys (neatsisakys kaupimo – BNS), jie gaudami atlyginimą už vasario mėnesį, jie pajus tą vadinamą sumažėjimą „į rankas“, tai gali juos šiek tiek išgąsdinti, jeigu jie nežinos, kad jau kaupia. Dėl tos priežasties jie jau nuo sausio 1 dienos turi dvi alternatyvas: jeigu nenori kaupti, sustabdyti savo dalyvavimą pensijų kaupime. Antras dalykas: jie gali sustabdyti (kaupimą – BNS) ir grįžti į „Sodrą“, – aiškino J.Miskis.
Pasak jo, asmenys, kurie jau dabar kaupia pagal schemą „2+2+2“, pokyčius pajus mažiau, nes jiems jau dabar įmokos išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio, tiesiog nuo Naujųjų metų procentas keičiasi ir iš darbo užmokesčio jiems bus išskaičiuojami ne 2 proc., o 3 proc., o valstybė prisidės 1,5 procento.
J.Miskio teigimu, šiuo metu nekaupiančių pensijai asmenų yra apie 135–140 tūkstančių. Naujovės palies apie 40 tūkst. asmenų bei 2013 metais pensijų kaupimą sustabdžiusius asmenys, kurių yra 20 tūkst. – iš viso, apie 60 tūkst. žmonių.
„Kas atsitiks su jais? Mes sausio 2-ai dienai suformuosime sąrašus ir jie suformuojami pagal principą, kas dirba ar užsiima savarankiška veikla, tai yra, tie asmenys, kurie šiuo metu draudžiami socialiniu draudimu. Tiems asmenims mes irgi išsiųsime į jų asmenines paskyras „Sodros“ sistemoje informacinius pranešimus, informuodami, kad jie įtraukiami į pensijų kaupimą nuo liepos 1 dienos“, – aiškino J. Miskis.
Jis pabrėžė, kad šie asmenys gali atsisakyti dalyvauti kaupime elektroniniu būdu arba atėję į „Sodrą“. O tie asmenys, kurie nenorės kaupti, bet jau dalyvavo kaupime pagal schemas „2+0+0“ ar „2+2+2“, neturi komunikuoti su „Sodra“ – jie šį klausimą turi spręsti su pensijų kaupimo bendrove.
„Tie asmenys, kurie nori kaupti (bet nedalyvavo papildomo kaupimo sistemoje – BNS), jie nieko neturi daryti, mes jiems visiems automatiškai priskirsime vieną iš 5 pensijų kaupimo bendrovių. Jeigu jiems ta bendrovė tinka, jie nuo liepos 1 dienos pradės kaupti pensijos dalį joje. Jie turės ir alternatyvą: jeigu nepatinka ta pensijų bendrovė, jie galės sudaryti patys su savo patinkančia bendrove pensijų kaupimo sutartį“, – pridūrė J. Miskis.
Vasario mėnesį bus siunčiami ir popieriniai laiškai apie įtraukimą į kaupimo sistemą nuo liepos 1 dienos.
