Dar prieš savaitę skandalingąją rezoliuciją parengęs Seimo narys Algimantas Matulevičius tvirtino siūlantis atsieti litą nuo euro, tačiau, sulaukęs aštrios kritikos, dabar tai neigia.
„Aš niekur nesiūliau atrišti litą nuo euro. Tai ištraukta iš konteksto, o reikia žiūrėti į visumą: mano siūlyme iš esmės yra iškeltos dvi idėjos – imtis taupymo ir infliacijos valdymo“, - sakė A.Matulevičius. Anot jo, priemonių infliacijai sumažinti pirmiausia turėtų imtis Lietuvos centrinis bankas. „Centrinis bankas turi daug svertų, kuriais pasinaudodamas, gali sumažinti infliaciją. Tarkime, Centrinis bankas galėtų griežčiau kontroliuoti pinigų srautus, einančius per komercinius bankus – per tai galima daug ką valdyti“, – įsitikinęs A.Matulevičius.
Kalbant apie infliaciją, Vyriausybė čia turi kur kas daugiau galių, nei Centrinis bankas, – įsitikinęs R.Rudzkis
Tačiau ekspertai su tokiomis idėjomis vargiai sutinka. „Kažką panašaus jau mėgino daryti Latvijos centrinis bankas – taip buvo siekiama pristabdyti skolinimąsi. Tačiau ši priemonė pasirodė neveiksminga ir buvo atšaukta“, - pasakojo vyriausiasis „DnB Nord“ banko analitikas Rimantas Rudzkis. Anot jo, tokių veiksmų imtis jau gerokai per vėlu – skolinimasis šiuo metu ir taip slopsta, tad dar stabdyti jį dirbtinai nėra prasmės. „Kalbant apie infliaciją, Vyriausybė čia turi kur kas daugiau galių, nei Centrinis bankas. Būtų tikrai daugiau naudos, jei būtų stiprinamas Konkurencijos tarnybos darbas, stebima, kaip sudaromos kainos, kur konkurencija yra per maža“, - įsitikinęs R.Rudzkis. Anot jo, apstu pavyzdžių, kai įmonės kainas užsikelia dirbtinai – vien todėl, kad nėra konkurencijos, tad nėra prasmės ir kovoti žemesnėmis kainomis. „Todėl veiksmingiausia būtų pirmiausia imtis griežtesnės kainų priežiūros“, – pridūrė R.Rudzkis.
Panašios nuomonės laikėsi ir SEB banko vyriausiasis analitikas Nerijus Ūdrėnas. „Dabar svarbiausia – maistas ir degalai. Tad Vyriausybė turėtų atidžiau stebėti, kaip reguliuojamos kainos, produktyvumą galėtų padidinti ir struktūrinės reformos. O siūlymai keisti pinigų politiką turėtų būti geriau pamatuoti“, – sakė N.Ūdrėnas.
